Konservavimas tai ne tik actas ir kaitinimas
Daugeliui konservavimas siejasi su acto marinatais, cukrumi ar rauginimu. Tuo tarpu konservavimas yra maisto produktų saugojimas nuo gedimo. Sveikiausias pasirinkimas ruošiant konservuoti atliekas žiemai yra: šaldymas ir džiovinimas.
Šaldymas
Užšaldyti produktai nepraranda savo skonio, kvapo, o svarbiausia maistinės vertės. Šaldymui rinkitės ne mažesnę nei - 18 °C temperatūrą, kurioje susidaro smulkūs vandens kristalai, geriau išlieka produktų maistinės savybės. Šaldant - 1-4 °C temperatūroje, susidaro stambūs vandens kristalai, kurie ardo produktų sandarą, tokių produktų maistinė vertė, juos atšildžius, būna prastesnė.
Šaldomas uogas ir daržoves, jei būtina, nuplaukite, kruopščiai išdžiovinkite ir sudėję vienu sluoksniu užšaldykite. Visiškai sušalusius produktus patogiausia bus laikyti hermetiškuose indeliuose arba polietileno/folijos pakuotėse.
Šaldyti galima praktiškai visas uogas, o iš daržovių labiausiai tinka: žirneliai, šparaginės pupelės, brokoliai, morkos, pomidorai, agurkai, cukinijos ir moliūgai. Labai patogu šaldyti žalumynus: krapus, špinatus, bazilikus, rūgštynes, svogūnų laiškus ir kt. Iki pat pavasario patiekalams galėsite naudoti šviežias daržoves ir prieskonius, kurie nebus praradę savo aromato. Patogiausia daržoves šaldyti susmulkintas, tokiu atveju tik išėmę iš šaldiklio jas galėsite naudoti patiekalams gaminti. Pavyzdžiui griežinėliais supjaustytus agurkus, atšildę, galėsite naudoti salotoms ar šaltibarščiams, o sutarkuotą ar susmulkintą moliūgą galėsite dėti tiesiai į sriubą. Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes pakinta jų konsistencija ir jos pasidaro saldžios.
Šaldyti ypatingai skanūs baravykai ir kiti grybai išskyrus voveraites ir lakštinius grybus.
Džiovinimas
Ko gero seniausias, paprasčiausias ir sveikiausias konservavimo būdas. Džiovinant maiste vandens koncentracija yra sumažinama iki ribos, kada mikroorganizmai negali augti. Išdžiovintiems prieskoniams, vaisiams, daržovėms nesudėtinga surasti laikymo vietą, nes joms neprireiks nei šaldiklio, nei rūsio, išdžiovintas gėrybes galima laikyti nors ir ant spintelės (stiklainiuose, dėžutėse ir pan.). Namuose paprasčiausia džiovinti orkaitėje, čia reguliuodami temperatūrą ir vėdinimą galėsite išsidžiovinti nuo aviečių iki žirnelių. Atkreipkite dėmesį, jog skirtingiems produktams reikalinga skirtinga temperatūra. Sultingos uogos ir daržovės , kaulavaisiai pradedami džiovinti žemesnėje temperatūroje, kuri palaipsniui didinama, o kietesni vaisiai ir daržovės – atvirkščiai. Pavyzdžiui avietes, žemuoges, mėlynes, juoduosius serbentus, šermukšnius, erškėčių uogas reikėtų džiovinti 50-60 °C, obuolius – 80–85 °C palaipsniui mažinant iki 50-55 °C, o salierų, petražolių, porų šaknis iš pradžių 60 °C, vėliau 90 °C temperatūroje.
Pasterizavimas ir rauginimas – išsaugos vitaminus
Šiais, įprastesniais būdais ruošiant atsargas išsaugosite daržovių/vaisių vitaminus. Pieno rūgštis susidariusi raugintuose produktuose dezinfekuoja žarnyną ir net gelbsti nuo ligų. Tuo tarpu pasterizuojant daržoves ar vaisius išsaugomas vitaminas C, tačiau pats būdas nėra iš paprasčiausių.
Rauginimui tinkamiausia temperatūra – 16-20 °C šilumos, aukštesnėje temperatūroje produktai įgauna nemalonų kvapą ir skonį, žemesnėje temperatūroje produktai rūgsta lėčiau todėl yra rizika įsiveisti bakterijoms. Svarbiausia rūgstantiems produktams, kuo mažesnis oro deguonies kiekis.
Pasterizavimo esmė – sudėti į sandariai uždaromą stiklinę ar metalinę tarą, produktai kaitinami vandenyje arba garuose, kol sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai. Tokiu būdu galima ruošti vaisius ir daržoves be jokių priedų.
Konservuota dovana
Stiklainis su Jūsų gamintomis gėrybėmis ar drobinis maišelis džiovintų obuolių gali tapti puikia dovana švenčių proga. Dovanoti daiktus paprasta – o dėmesį sudėtingiau. Savo rankomis „užkonservavę“ dovaną, pagaminę originalų dangtelį ar etiketę – sukursite šiltą, nuoširdžią ir skanią dovaną.
Nuotrauka: sxc.hu
