Atėjus karštoms vasaros dienoms, sveikatos specialistai vis primena - nepamirškime vartoti pakankamai skysčių, kad apsaugotume kūną nuo dehidratacijos ir lengviausi ištvertume kaitrą. Taigi – gerti reikia, tik ką? Sultis, arbatą, glotnučius, girą, punšą, o gal tiesiog įprastą vandenį? Kokie gėrimai ne tik geriausiai gaivina, bet ir suteikia daugiausia naudos mūsų organizmui, o kokių verčiau vengti?
Nepaneigiamas faktas - paprastas, negazuotas ir niekaip nepaskanintas vanduo bus geriausias pasirinkimas – neutralus, tinkamas visiems, jokio šalutinio poveikio neturintis gėrimas. Beje, vandenį verčiau gerti ne šaltą, o kambario temperatūros ar net šiltesnį (kodėl, paaiškinsime netrukus). Na, o jei norisi įdomesnių skonių, vandenį galima pagardinti citrinos sultimis, mėtų ar kitų kvapių žolelių lapeliais. Kitas geras pasirinkimas karštą dieną bus arbata – juodoji, žalioji, vaisinė arba žolelių, ir ne šalta, o karšta, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Būtent karštų gėrimų gurkšnojimas per karščius padeda reguliuoti kūno temperatūrą – kai ir aplinkos, ir gėrimo, ir mūsų vidinė temperatūra būna panaši, organizmas nepatiria temperatūrų disbalanso, be to, karšti gėrimai skatina prakaitavimą ir taip vėsina kūną. Gerdami labai šaltus gėrimus, atvirkščiai, džiaugiamės trumpalaikiu gaivos pojūčiu, tačiau tam, kad organizmas sušildytų į skrandį patekusį šaltą skystį, eikvojama daug energijos, paspartėja medžiagų apykaita, ir kūno temperatūra dar labiau pakyla – gauname priešingą rezultatą, nei norėtume... Be to, šalti gėrimai gali sudirginti skrandų ir pakenkti gerklei – juk būtų apmaudu gražią vasaros dieną užkimti ir kęsti gerklės skausmą ar pilvo dieglius, tiesa?
Gėrimai, kuriais reikėtų mėgautis saikingai – tai pieniški kokteiliai, sultys, energetiniai gėrimai, šaltosios arbatos iš skardinių ir pakelių ir pan. Visuose šiuose gėrimuose yra daug cukraus (arba dirbtinių saldiklių, kurie ne visada yra geresnė alternatyva), energetiniuose gėrimuose ir šaltose kavose – dar ir kofeino. Pagalvokite - vienai stiklinei sulčių kartais sunaudojami du ar net trys apelsinai, obuoliai, morkos, granatai ar kiti saldūs vaisiai/daržovės, į glotnučius (angl. smoothies) dažnai dar dedama ir bananų, datulių, avokadų, karamelės, riešutų pieno ir kitokio „rimto“ maisto, taigi toks gėrimas iš esmės turėtų būti laikomas užkandžiu, jame bus nemažai kalorijų, o šaltos desertinės kavos su plakta grietinėle ir įvairiais sirupais apskritai yra „kalorijų bombos“ ir neturėtų būti kasdienio raciono dalis. Be kitų nepageidaujamų poveikių, cukrus dar ir stiprina troškulį, taigi saldžius gėrimus vadinti „gaiviaisiais“ yra mažų mažiausia netikslu.
Na, o jei gurkšnoti vien vandenį ir arbatas pabodo, galbūt vertėtų pasisemti įkvėpimo iš kitų pasaulio šalių, ypač tų, kuriose klimatas šiltesnis? Kaip gaivinasi žmonės ten, kur nuolat karšta?
Sveikatos specialistų patarimus pagrindžia ir daugelio tautų tradicijos – kūną vėsina karšti gėrimai. Kinijoje mielai gurkšnojama žalioji arbata (visada – karšta, šaltosios arbatos – Vakarų šalių išradimas), Indijoje – juodoji arba su pienu ir prieskoniais, o tiems, kas lankėsi Maroke, neabejotinai teko ragauti gardžiosios marokietiškos mėtų arbatos – ji labai kvapni saldi, ir... vėl gi, geriama karšta.
Ten, kur vartojami pieno produktai, įvairiai paruoštas atvėsintas raugintas pienas – vienas mėgiamiausių vasaros gėrimų. Turkijoje gurkšnojamas skystas, švelniai pasūdytas airanas, Indijoje gaminami įvairiausių skonių jogurtiniai gėrimai lassi: saldūs - su tropiniais vaisiais, pikantiški - su kardamonu, cinamonu ar indiškais prieskonių mišiniais, ar tiesiog su druska ir pipirais, o Centrinėje Azijoje galima paragauti egzotiško, specifinio skonio rauginto gėrimo kumyso iš kumelių ar net kupranugarių pieno. Mes galime atsigaivinti lietuvišku rūgpieniu arba kefyru – tai maistingas, ne itin kaloringas ir mūsų organizmui visokeriopai naudingas produktas. Galima paeksperimentuoti su kokteiliais ir iš rūgpienio, šviežių uogų ir gazuoto mineralinio vandens suplakti gaivų, putojantį vasarišką glotnutį – bus puiki alternatyva saldiems pramoniniams jogurtams.
Jei įprastos arbatos skonis atrodo pernelyg nuobodus, aromatizuokite ją apelsinų, citrinų žievelėmis, įtarkuokite imbiero (beje, jis labai mėgiamas Pietryčių Azijos šalyse būtent dėl savo vėsinančių savybių) arba pasisemkite įkvėpimo iš Egipto, kur tikra gaiviųjų gėrimų karaliene galėtų būti laikoma kinrožė – džiovintų kinrožės lapelių nuoviras čia labai mėgiamas, egiptiečiai jį gurkšnoja ir karštą, ir šaltą, paprastai dosniai pasaldinę cukrumi arba medumi. Šis rūgštaus, išraiškingo skonio, sodrios rubino spalvos gėrimas labai naudingas organizmui – jame daug antioksidantų bei vitamino C, jis turi antibakterinių savybių.
Tropinėse šalyse žmonės ne tik gaivinasi, bet ir stiprina sveikatą gerdami kokosų vandenį – tai itin vertingas gėrimas, nes jame gausu kalio, padedančio organizmui atkurti elektrolitų pusiausvyrą, elektrolitų netenkame prakaituodami, taigi per kaitrą kokosų vanduo – tikras išsigelbėjimas. Panorus paragauti, jo galima nusipirkti ir Lietuvoje, o tropiniuose kraštuose kokosų vanduo labai įprastas ir nebrangus gėrimas – mėgaukitės į sveikatą.
Beje, jei vis dėlto labai norite sulčių, kaip alternatyvą saldžioms vaisių sultims pamėginkite daržovių sultis, ir ne saldintas, o... sūdytas. Taip ne tik išvengsite cukraus pertekliaus, bet ir papildysite organizmo druskų atsargas – tai svarbu, nes prakaituodami netenkame daug druskų. Pomidorų sultys su druska ir pipirais, agurkų sultys su mėtų lapeliais, petražolių ir citrinų sulčių kokteilis – tik keletas populiarių receptų, bet, žinoma, galite improvizuoti, kiek širdis geidžia!
Gabija Lebendnykaitė @meniu.lt
