Kasdien - po saują serbentų

Sakoma, kad serbentų krūmai gerai auga net ir nepatyrusio sodininko darže, nes yra visiškai nelepūs, o mokslininkai nustatė, kad kuo atšiauresniame klimate auginami serbentai, tuo jų uogose yra daugiau vitaminų.

Tarp visų rūšių serbentų daugiausiai naudingųjų medžiagų yra juoduosiuose. Vitamino C kiekiu jie nusileidžia tik erškėtuogėms. Tiesa, šio vitamino atsargas sėkmingai papildysime valgydami ir raudonuosius arba baltuosius serbentus. Vitamino C dienos normą gausime suvalgę 150 g šių uogų. Juodųjų pakanka ir 50 g.

Serbentų uogos turi tonizuojamąjį poveikį, yra puiki peršalimų ir įvairių infekcijų profilaktikos priemonė, gerina apetitą.

Šios uogos ypač rekomenduojamos rūkaliams, mat būtent vitaminas C padeda iš organizmo pašalinti nikotiną.

Dar serbentuose yra vitamino B, kuris teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti depresiją, nuovargį ir nemigą.

Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose daugiau nei juoduosiuose yra geležies ir kalio, kurie teigiamai veikia širdies veiklą, padeda iš organizmo pašalinti skysčius. 

Iš serbentų verdamos uogienės, džemai, marmeladai, tyrės, gaminami vynai, o štai šių uogų sultys - puikus gėrimas troškuliui numalšinti.

Serbentų lapų, kuriuose naudingųjų medžiagų ne ką mažiau nei uogose, galima dėti į arbatą. Dėl baktericidinio poveikio lapai ypač tinkami gaminant marinatus ir raugus.

Nuotraukos: inmagine.com
www.lsveikata.lt informacija

2010 09 04