Matė. Tai į arbatą panašus gėrimas, gaminamas iš sausų visada žaliuuojančio bugienio genties medžio lapų ir šakelių, kurios be galo vertingos. Mokslininkai atrado, kad bugienio lapuose bei šakelėse yra net 196 cheminės medžiagos, įskaitant vitaminą A, E, C, P ir B grupės vitaminus bei mineralus (magnis, kalis, kalcis, siera, varis, natris, cinkas). Ilex Paraguariensis medis auga Argentinos, Čilės bei Paragvajaus miškuose. Matė dėl joje esančios unikalios medžiagos ksantino-mateino suteikia budrumo, energijos, padeda susikoncentruoti. Mateinas, priešingai nei kofeinas nesukelia nemigos, nepakinta pulsas. Matė tonizuoja, atpalaiduoja, stiprina organizmą, malšina skausmą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Nusilpusią nervų sistemą veikia stimuliuojančiai, pašalina sudirgimą mažina nervigumą bei dirglumą, didina atsparumą psichiniam ir fiziniam nuovargiui. Matė taip pat gerina nuotaiką, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų.
Spirulinas. Tai seniausias žemėje augalas (jo amžius siekia 3,5 milijardo metų), augantis vandenyje, melsvai žalios spalvos, nepaprastas vertingų mitybinių medžiagų kompleksas ir vienas geriausių visiškai natūralių baltymų šaltinių. Pagal mitybinių medžiagų kiekį 1 g spirulinos atitinka 1 kg šviežių daržovių. 100 g spirulinos yra 60-70 g baltymų (2 kartus daugiau nei žuvyje). Spirulinos baltymai labai lengvai įsisavinami, įsisavinimo koeficientas siekia 65-80%. Spirulinoje yra 18 rūšių amino rūgščių (iš kurių 8 nepakeičiamos, t.y. nesintezuojamos žmogaus organizme), kai kurios iš jų augaliniame maiste praktiškai nesutinkamos. Spirulinoje yra daug mikroelementų: geležies, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, mangano, cinko, fosforo, seleno, daugelis vitaminų, beta karotino, nukleino rūgščių, gama-linoleninės rūgšties, fermentų ir kt. Lietuvoje galima įsigyti spirulinos meduje, spirulinos tablečių bei kitų preparatų.
Ženšenis. Apie šio augalo teigiamas savybes turbūt girdėjo ne vienas. Rytų Azijoje bei Šiaurės Amerikoje šio augalo šaknis liaudies medicinoje naudojama tūkstančius metų. Ženšenio sudėtyje yra visas kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, cukrų, pektinų ir kitų medžiagų. Ženšenis turi platų gydomąjį poveikį: veikia centrinę nervų sistemą, švelniai veikia endokrininės sistemos veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina cholesterolio kiekį. Ženšenis suteikia energijos bei gyvybingumo, tonizuoja, didina darbingumą bei mažina nuovargį. Padeda veiksmingai kovoti su nemiga, naudingas esant neurozėms. Tai vaistas nuo daugelio ligų. Teigiamai veikia sergant I ir II tipo diabetu. Ženšenis taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Veikia imuninę sistemą, padeda susikoncentruoti. Ypač naudingas senyvo amžiaus žmonėms, kadangi gerina fizinę būklę, atsparumą stresui ir su amžiumi susijusius organizmo pokyčius. Saugo nuo senatvinės demensijos, Alzheimerio ligos, smegenų išemijos. Anot Rytų medicinos, tinkamiausias laikas vartoti ženšenį – ruduo bei žiema. Geriausias ženšenio poveikis pasireiškia, vartojant jį su vitaminais bei mikroelementais. Po 3 mėnesių vartojimo, rekomenduojama padaryti 10 dienų pertrauką. Iš pasaulyje vartojamų ženšenio rūšių (amerikietiško, azijietiško, kinietiško iš Sibiro), gydymo požiūriu veiksmingiausiu laikomas azijietiškas ženšenis.
Vartojimas: 1-3 g šaknies užpilti 0,7 l verdančio vandens ir 20-30 minučių virti ant nedidelės ugnies, kol vandens liks maždaug pusė. Naudoti tik emaliuotus ar keramikinius indus. Gerti po 1-2 stiklines per dieną.
! Nerekomenduojama vartoti ženšenio preparatų susirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis, hipertonine liga, vaikams iki 16 metu bei didelių karščių metu.
Daugiau apie ženšenį>>
Elena Germanovič
Nuotraukos: inmagine.com
MENIU.LT informacija
2011 01 17
