Atsakymas paprastas – svarbiausia išsiugdyti kasdieninius įpročius, kurie nevaržytų gyvenimo komforto, bet tuo pačiu ir padėtų organizmui būti sveikesniam. Įpratus valgyti nesveikai, nesureikšminant maisto, nesigilinant į produktų kokybę ir maistines savybes, tinkamus skirtingų produktų apdorojimo būdus, savaitę pasilaikyti dietos atrodo žymiai paprasčiau negu keisti mitybos įpročius iš esmės. Tačiau įvairios dietos – tik trumpalaikė priemonė, dažnai sukelianti dar didesnes sveikatos problemas, kurių sprendimui neretai naudojami ir įvairūs vaistai ir maisto papildai. Tuo tarpu išmokus įsiklausyti į organizmo poreikius (o ne dirbtinai sukurtus dirgiklius pvz. reklamos, sintetinių priedų, dažiklių, kvapų ir pan.) galima išspręsti daugumą sveikatos bei išvaizdos problemų, tokių, kaip viršsvoris, silpni nagai, plaukai ir pan. Kad įprotis susiformuotų, tą patį veiksmą reikia atlikti 21 kartą iš eilės, o pirmadienis pats geriausias laikas pradėti.
Kam tos sveikos mitybos teorijos?
Ne vienas leidinys yra išleistas ir straipsnis parašytas su įvairiomis sveikos mitybos teorijomis. Šį kartą nei vienos iš jų neliesime, dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – nėra 100% teisingos teorijos. Vieni mokslininkai tvirtina, kad pusryčiai svarbiausias dienos maistas, kiti, jog nespėjus pavalgyti iki 9 val. ryto, geriau nebepusryčiauti. Tuo tarpu kiekvieno organizmas yra individualus ir faktorių lemiančių maisto įsisavinimą ir teikiamą naudą yra nesuskaičiuojama galybė (skirtingas fizinis krūvis, skirtingos naudojamos maistinės medžiagos ir t.t.), norint taikyti vieną bendrą teoriją. Antra priežastis – nežinant kokie procesai vyksta organizme, kalbėti apie skirtingas teorijas netikslinga. Žinant, kaip maistas keliauja organizme galbūt bus paprasčiau suprasti koks, kada ir kiek turėtų būti to maisto.
Kuo susijusi gera nuotaika ir maisto virškinimas?
Kad su maistu gaunami baltymai, riebalai ir krakmolas būtų suvirškinami jie turi būti susmulkinti, paversti tirpiais vandenyje, su kuriuo patektų į kraują. Ištirpusios medžiagos patekusios į kraują, aprūpina jį reikalingomis medžiagomis (kokios medžiagos patenka iki Jūsų kraujo, didžiąja dalimi priklauso tik nuo Jūsų pačių). Suvalgytas maistas virškinamas dėka virškinamųjų sulčių (seilės, skrandžio sultys, kasos, žarnų sulčių, tulžies). Virškinamąsias sultis sudaro vanduo ir tuputis organinių medžiagų ir druskų. Tad, kad šių sulčių būtų pakankamai, turite pasirūpinti, kad organizmas visada gautų pakankamai skysčių.
Virškinamąsias sultis gamina tam tikros liaukos, už kurių veikimą atsakingos smegenys. Skanus maistas patekęs į burną veikia skonio nervus, šie veikia atitinkamus smegenų centrus. Jei maistas skanus ir šviežias, smegenys siunčia signalus liaukoms, gaminančioms virškinamąsias sultys, tad ar kokybiškai bus suvirškintas maistas priklauso ir nuo jo skonio bei šviežumo. Rusų fiziologas I. Pavlovas įrodė, jog noriai ir skaniai suvalgytas maistas garantuoja gerą virškinamųjų sulčių išsiskyrimą, o valgant greitomis, nešviežią maistą, „per prievartą“, sutrinka ir virškinamųjų sulčių išsiskyrimas ir virškinimas.
Dar kartą šlovė augaliniams produktams
Labiausiai skrandžio sulčių išsiskyrimą žadina daržovės vaisiai, daržovių sultinys. Riebalai sulčių išsiskyrimą sulaiko , o riebi mėsa dar ir ilgai būna skrandyje, taip apkraudama jį darbu. Skirtingas maistas skrandyje užsibūna 2-6 val. o daržovės su vaisiais dar trumpiau.
Nepalaikant aktyvaus fizinio režimo, riebalinį sluoksnį gali formuoti ne tik riebus maistas. Puikiai žinome, jog įvairūs gyvūnai (kiaulės, naminiai paukščiai) riebalus sukaupia jų net negaudami. O ką jie valgo? Bulves, grūdus, duoną, t.y. angliavandenius. Didžioji dalis nesveiko maisto, pusgaminių, junk food‘o sudaryta iš angliavandenių ir riebalų. Jei jau valgote tokį maistą, bent jau valgykite su gera nuotaika :).
Su maistu gauti baltymai, esant vidurių užkietėjimui, gali pradėti pūti. Pūvant baltymams gaminasi nuodingos medžiagos, kamuoja prasta nuotaika, galvos skausmas. Svarbu pasirūpinti, kad nesuvirškintas maisto atliekas organizmas pašalintų kasdien. Tam tikslui, reikia valgyti daržoves, juodą duoną – maistą, kuriame yra celiuliozės.
Pakeisti gyvulinės kilmės riebalus augaliniais, valgyti vietines ar sezonines daržoves, riebią mėsą pakeisti ankštinėmis daržovėmis, paukštiena ar liesa mėsa, naudoti nepasterizuotą, rūgštų pieną vietoj pasterizuoto parduotuvinio, sumažinti druskos kiekį maiste – pakankamai paprasta. O rezultatai pranoksta visus maisto papildų gamintojų pažadus.
MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: Artūras Nečejauskas, Ieva Malaiškaitė
2010 11 08
