Delikatesai pasaulio virtuvėse (1)

Sunku pasakyti, kas iš tikrųjų yra delikatesas. Vienam tai gali būti džiovinta laukinio gyvūno mėsa, kitam – midijos su čia pat spaustomis citrinų sultimis, o trečias sakys: „Man delikatesas yra ką tik krosnyje iškeptos ir medumi apteptos močiutės bandelės“. Visgi pasaulio kulinarija turi tokių skanėstų, kuriais ne kiekvienas galime pasmaguriauti jau vien dėl kainos.

Triufeliai. Tai ne apie saldainius...
Sakoma, jog tai vieni rečiausių pasaulio grybų, augančių 5-20 cm gylyje po žeme. Yra skiriamos dvi šių grybų rūšys – tai juodieji triufeliai, kildinami iš Prancūzijos, bei baltieji iš Italijos. Šių grybų paieška ne mažiau „delikatesinė“. Triufelį galima surasti tik pagal kvapą, kurį jis skleidžia iš po žemės. Į pagalbą pasitelkiamos kiaulės (vyriškos lyties, nes pastarosios tiesiog dievina grybų kvapą) ir šunys. Teko skaityti, kad tokiai „medžioklei“ šunys dresuojami apie pusmetį ir, priešingai nei kiaulės, grobio neėda.

Juodieji triufeliai
Juodieji triufeliai draugauja su Perigord provincijos ąžuolų giraitėmis. Šie grybai renkami vėlyvą rudenį ir žiemą, įprastai yra apie 7 cm skersmens, sveria maždaug 100 g. Didžiausia šių grybų parduotuvė Prancūzijoje ir tikriausiai visame pasaulyje yra Richerenches mieste, Vaucluse regione. Kita, ne mažesnė, įsikūrusi Lalbenque mieste, Quercy regione. Šiose parduotuvėse kilogramas grybų kainuoja apie 200-600 eurų (kainą lemia ir valiutos kursas).

Baltieji triufeliai
Langhe kalvose, Italijos Pietmont regione, auga baltieji triufeliai. Šių delikatesų randama ir Kroatijoje. Baltiesiems triufeliams mielesnis riešutmedžių, tuopų, ąžuolų ir bukmedžių prieglobstis. Renkami rudenį, įprastai yra apie 12 cm skersmens, sveria apie 500 g. Didžiausia prekyba užsiima Albos miestas, esantis Pietmont regione. Vienas hektogramas baltųjų triufelių parduodamas už 200-400 eurų.

Trumpai...
Triufeliai valgomi švieži, pjaustomi popieriaus storumo riekelėmis arba tiesiog plonai sutarkuojami. Jais skaninami paštetai, omletai, įmaišoma į sviestą sumuštiniams.

Jolanta Bagurskienė
Parengta pagal http://en. wikipedia .org