Cheminėms spalvoms ne vieta maiste

Nuo šių metų liepos 20 d. ES šalyse įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento straipsnis, nurodantis, kad kiekvieno maisto produkto ar gėrimo, kuriame yra dažiklių, galinčių sukelti vaikams hiperaktyvumą, etiketės turi būti specialiai žymimos. Jose turės būti nurodyta, kad produktas gali turėti neigiamą poveikį vaiko sveikatai ir elgsenai. Kalbama apie produktų, kurių sudėtyje yra šių dažiklių: oranžinis geltonasis (E 110), chinolino geltonasis (E104), karmoisinas (E 122), raudonasis dažiklis (Allura Red) (E 129), tartrazinas (E102), raudonasis ponso dažiklis 4R (E 124), etiketes. Jau ne vienerius metus mokslininkai abipus Atlanto tvirtina, kad šie dažikliai yra tiesiogiai susiję su padidėjusiu vaikų hiperaktyvumu ir alergijomis.

Dažikliais pagerinama nemažai maisto produktų, pavyzdžiui , įvairūs saldumynai, dribsniai, gaivieji gėrimai ir t.t. Dažnai ryškiomis spalvomis viliojami būtent vaikai. Produktus galima dažyti natūraliomis spalvomis, tačiau sintetinės alternatyvos yra kur kas pigesnės.

Rūpindamasi visuomenės sveikata, pirmąjį žingsnį žengė Didžiosios Britanijos Vyriausybė, kuri dar praėjusiais metais pareikalavo pašalinti iš maisto produktų sintetinius dažus. Nevyriausybinė JAV organizacija „Mokslo centras visuomenės labui“ (CSPI) ne be ironijos pastebi, kad JAV gamintojai amerikiečiams ir toliau tiekia produktus nudažytus sintetinėmis spalvomis, o į D. Britaniją keliauja gaminiai, dažomi natūraliomis spalvomis. Pavyzdžiui, D. Britanijoje „Fanta“ yra dažoma moliūgų ir morkų ekstraktais, o JAV – raudonuoju dažikliu (Allura Red) ir oranžiniu geltonuoju (E 110). Sintetinius dažiklius pramonėje kuo puikiausiai pakeičia natūralūs – mėlynių ekstraktas, morkų sultys, paprikos ar vynuogių odelių ekstraktas, raudonųjų burokėlių sultys, kukurūzai, raudonieji kopūstai ir t.t.

Jau minėtos JAV organizacijos CSPI vykdantysis pirmininkas Michael is F. Jackobsonas yra sakęs: „nepaliaujamas sintetinių ir visai nebūtinų maisto dažiklių naudojimas yra slapta visos maisto pramonės ir jos veiklą prižiūrinčių institucijų gėda. Tokių chemikalų tikslas dažniausiai skirtas užmaskuoti tikro maisto trūkumui, padidinti mažo maistingumo produktų perkamumą vaikams“.

Nerimas, kad sintetiniai maisto dažikliai gali veikti vaikų sveikatą, prasidėjo dar 1970 m., kuomet alergijų specialistas iš San Francisko, daktaras Benas Fenigoldas pastebėjo, kad jo pacientų būklė pagerėdavo, kai jie pakeisdavo mitybos įpročius.

Svarbu žinoti, kad maisto dažikliai siejami ne tik su alergijomis ar hiperaktyvumu. Kai kurie jų įvardijami kaip kancerogenai (raudonasis dažiklis (Allura Red), oranžinis geltonasis (E 110) ir tartrazinas (E102). Pastebėta, kad vartojami didelėmis dozėmis, jie graužikams sukelia vėžį.

Plačiau apie maisto dažiklius ir jų poveikį galima paskaityti studijoje „ Food dyes rainbow of rink s“, kurią parengė CSPI mokslininkai.

Eglė Kvas

OZONAS.LT informacija

2010 10 13