Kylančios maisto produktų kainos ramybės neduoda ne tik Lietuvos gyventojams. Atėjęs ruduo ir naujasis derlius daugelyje šalių pašokdino žaliavų, taip pat mažmenines produktų kainas. Ten, kur maistas dar nepabrango, to laukiama.
Nauji rekordai
Tarptautinių organizacijų ekspertai ir pasaulio žiniasklaida ima svarstyti, ar pasikartos 2008-ųjų maisto krizė. Kol kas spartus maisto produktų ir žaliavų kainų augimas dar neprilygsta to meto tempams, tačiau jau yra aukščiausio lygio per pastaruosius dvejus metus.
Sausros Rusijoje ir potvyniai Pakistane nuniokojo didelę dalį šių šalių derliaus. Rusija paskelbė grūdų eksporto blokadą ir ieško importo galimybių, o Pakistane duona, ko gero, kainuoja brangiausiai istorijoje. Egipte neregėtai brangūs pomidorai, o Kinijoje – česnakai. Per pastarąjį pusmetį kviečių ir kukurūzų kaina tarptautinėse rinkose išaugo 57 proc., ryžių – 45 proc., cukraus – 55 proc., mėsos kainos yra aukščiausios per 20 metų, savus rekordus skaičiuoja ir cukraus, ryžių kainos.
„Situacija nuo rugsėjo pablogėjo, – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovą Abdolrezą Abbassianą cituoja interneto portalas guardian.co.uk. – Gal mes ir nepasieksime 2008-ųjų kainų lygio, tačiau aukštos maisto kainos gali išlikti kur kas ilgiau nei tuomet.“
Maisto kainų infliacijos rodikliai pasaulyje taip pat įspūdingi. Egipte praėjusiais metais maisto kainų infliacija siekė 21 proc., Indijoje – 17 proc., per trejus metus Didžiojoje Britanijoje – 22 proc.
Brangimas liovėsi
Latvijos žiniasklaidoje paskelbta šios šalies prekybininkų apklausa liudija, esą didžioji dalis gamintojų ir tiekėjų jau padidino kainas, tad artimiausiu metu naujo kainų šuolio nereiktų laukti.
Oficialioji Latvijos statistika liudija, kad rugsėjį infliacija šalyje siekė 0,4 proc., didžiausią įtaką šiam rodikliui turėjo augančios maisto produktų kainos, parduotuvėse pasirodę naujos drabužių ir avalynės kolekcijos.
Skaičiuojama, kad rugsėjį daržovių kainos Latvijoje vidutiniškai kilo apie 10 proc., grūdų – 5 proc., pieno ir jo produktų – 2 proc., aliejaus ir riebalų – 2,4 proc.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, per pastaruosius mėnesius maisto produktų kainos šalies kaimynės parduotuvėse pakito 4–15 proc. Tiesa, jei neskaičiuosime grikių, kurių kaina rugsėjo antroje pusėje šoktelėjo 50–60 proc.
Latvijos „Iki“ ir „Cento“ tinkluose vidutiniškai maisto produktai rugsėjį brango 9 proc., labiausiai – po 15 proc. – augo duonos ir vištienos kainos, kilo ir pieno produktų kainos. Latviškose „Maximose“ duonos kaina išaugo 10–18 proc. Parduotuvėse „Rimi Latvia“ pieno ir jo produktų kainos kilo 4–10 proc.
Tenykščiai pasiaiškinimai skamba panašiai: kainos kyla dėl karštos vasaros ir pasaulyje augančių žaliavos supirkimo kainų. Taip pat lenkiami pirštai vardijant išaugusias gamintojų išlaidas degalams, elektros energijai ir pakuotėms. Šios sąnaudos esą jokiu būdu neleidžia tikėtis, kad maisto produktai galėtų pigti.
Spaudimas infliacijai
Britų mažmeninės prekybos konsorciumas (BRC) paskelbė, kad rugsėjį maisto produktų kainų šuolis Didžiojoje Britanijoje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 15 mėnesių. Rugsėjį maisto produktų kainos, palyginti su buvusiomis prieš metus, paaugo 4 proc.
Pagrindinė tokio kainų kilimo priežastis – brangstantys kviečiai, kurie yra dažno kasdien vartojamo produkto ir pašarų sudedamoji dalis, tad dėl to auga ne tik duonos ar makaronų, bet ir mėsos kainos. Didžiosios Britanijos žiniasklaida maisto brangimą aiškina kylančiomis naftos kainomis. Aukštesnės degalų kainos padidino maisto produktų tiekimo į rinką sąnaudas. Naftos kaina per pastaruosius pusantrų metų pakilo 60 proc.
Tiesa, BRC paskelbė, kad tolesnio kainų augimo neprognozuoja. „Ankstesnis žaliavų – kviečių ir naftos – brangimas tik dabar padarė įtaką mėsos ir duonos kainoms parduotuvių lentynose. Tačiau dabar šių produktų gamybos sąnaudos stabilizuojasi ir blogiausia jau praeityje“, – sakė BRC generalinis direktorius Stephenas Robertsonas.
Greičiausi Europoje
Didžiosios Britanijos maisto, aplinkos ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenimis, minėtu periodu nuo 2007 m. vidurio iki 2009 m. pradžios daržovės šalyje brango beveik ketvirtadaliu, vaisiai – daugiau nei dešimtadaliu. Vaisių ir daržovių, įskaitant ir bulves, kainos Didžiojoje Britanijoje buvo 17 proc. didesnės nei vidutinės šios grupės prekių kainos ES.
DEFRA duomenys liudija, kad per trejus metus nuo 2007-ųjų vidurio iki šių metų vidurio kiaušiniai brango 46 proc., sviestas – 43 proc., kiauliena – 36 proc., jautiena – 23 proc., sūris – 27 proc., pienas – 26 proc. ir t. t.
Kalti prekybininkai
Po to, kai DEFRA paskelbė šiuos skaičius, pasirodė aiškinimų, kad britai daugiau už maistą moka dėl prekybininkų apetito ir nenoro mažinti pelno maržą. „Didžiojoje Britanijoje mažmeninės prekybos maisto produktais rinka labai koncentruota, o prekybos centrai turi didesnes pelno maržas nei kitur pasaulyje“, – komentavo statistiką Naujosios ekonomikos fondo politikos direktorius Andrew Simmsas.
Štai, tarkime, Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos lyderė „Tesco“ pernai nuo kiekvieno 100 svarų sterlingų (apie 400 litų) uždirbo 5,58 svaro sterlingų (apie 21,8 lito) pelno, 2008 m. pelnas siekė 5,41 svaro sterlingų (apie 21,1 lito). Taigi akivaizdu, kad nei recesija, nei sumažėjusi gyventojų perkamoji galia šiam prekybos milžinui nė motais: sumažėjusios pardavimo pajamos kompensuojamos tiesiog didesne pelno marža. Aišku ir tai, kad ne tik Lietuvoje kyla klausimų ir abejonių dėl prekybos tinklų daromos įtakos maisto produktų kainoms.
Brangsta ne tik maistas
Tarptautinėse rinkose pastaruoju metu kilo ir ne maisto produktų žaliavų kainos. Tarkime, medvilnė šiuo metu yra kone 70 proc. brangiau superkama nei prieš metus. Tai reiškia, kad didėja tekstilės gaminių savikaina.
„Pirmą kartą per penkis mėnesius drabužiai turėjo didžiausią įtaką ne maisto produktų infliacijos rodikliui. Drabužiai vis dar yra pigesni nei prieš metus ir net 15 proc. pigesni nei prieš penkerius, tačiau brangstanti medvilnė sustabdė šių kainų kritimo tempą“, – kalbėjo S.Robertsonas.
Rusiška blokada
Visame pasaulyje sumaištį sukėlusi grūdų eksporto blokada neigiamą poveikį padarė ir pačiai Rusijai bei kitoms Rytų valstybėms. Miltai, duona ir grikiai pastebimai ėmė brangti rugpjūčio pabaigoje.
Kaip ir mūsų šalyje, Rusijoje kainų kilimas sukėlė tyrimų bangą. Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos (FAS) teritoriniuose skyriuose rugsėjo viduryje buvo pradėtos 123 bylos, iš kurių 88 dėl galimų antimonopolinių teisės aktų pažeidimų, 16 – dėl galimų prekybos įstatymo pažeidimų.
Rusijoje kilogramas grikių kruopų nuo vidurvasario iki rugsėjo pabaigos pabrango 30–100 proc., kai kur net du kartus ir vietoj 40 rublių (3,2 lito) kainavo 60–80 rublių (4,8–6,4 lito). Kai kuriose Rusijos vietovėse grikiai išvis buvo išnykę iš parduotuvių lentynų.
Siekdama išsiaiškinti, kodėl brangsta grikiai, Rusijos FAS rugsėjį krėtė stambiausius šalyje grikių tiekėjus, iš viso buvo pradėtos bylos dėl 10 tiekėjų veiksmų. FAS pareigūnų nuomone, grikiai šalyje galėjo brangti dėl kartelinių didmeninių tiekėjų susitarimų. Jei įtarimai pasitvirtintų, numatyta bauda, siekianti nuo 1 iki 15 proc. metinės apyvartos.
Jau rugsėjo pabaigoje grikiai liovėsi brangti ir specialistai ėmė kalbėti apie galimą kainų kritimą. "RIA Novosti" rugsėjo 21 d. paskelbė, kad sostinės prekybos centruose grikiai, palyginti su aukščiausia kaina, jau atpigo trečdaliu. Taigi vietoj 80–85 rublių (6,4–6,8 lito) už kilogramą grikių rugpjūčio pabaigoje, maskviečiai rugsėjo pabaigoje jau mokėjo beveik 60 rublių (4,8 lito).
Beje, paaiškėjo, kad Rusija pernai užaugino mažiau grikių nei iki tol, tad tai ir galėjo būti viena priežasčių, kodėl šalyje iki pasirodant naujojo derliaus kruopoms pristigta grikių. Rusija 2007 ir 2008 m. nuimdavo apie 1 mln. tonų grikių, tačiau 2009 m. derlius buvo kone perpus mažesnis – 564 tūkst. tonų. Šįmet dėl prastų oro sąlygų grikių gali būti nuimta dar mažiau – 400–450 tūkst. tonų.
Jolita Skinulytė
Nuotraukos: inmagine.com
2010 10 28
