Žiedadulkės ir bičių duonelė panašūs produktai, turintys keletą skirtumų. Sugrįžusios į avilį bitės su žiedadulkių gumulėliais, jas sudeda į korio akeles, sumaišo su maža dalimi medaus ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užlipdo vašku.
„Bręstant“, t.y. fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Dėl pieno rūgšties, bičių duonelės savybės laikui bėgant mažai kinta ir bičių duonelę galima ilgiau vartoti negu žiedadulkes.
Biocheminiu požiūriu bičių duonelė, skirtingai negu žiedadulkės, turi mažiau baltymų ir žymiai daugiau angliavandenių. Savo kaloringumu bičių duonelė prilygsta augalinės kilmės maisto produktams - miltams, ryžiams, žirniams. Iš daugelio mineralinių medžiagų bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio. Aminorūgštys sudaro apie 15 proc. bičių duonelės sausųjų medžiagų. Bičių duonelės vitaminų sudėtis yra analogiška žiedadulkėms, tačiau bičių duonelėje yra didesnis vitamino K kiekis ir žymiai mažesnis vitamino E kiekis.
Bičių duonelė aprūpina žmogaus organizmą visomis svarbiausiomis biologinėmis medžiagomis ir taip pat padeda išvengti dėl šių medžiagų trūkumo atsirandančius negalavimus, stiprina imuninė sistemą ir suteikia organizmui jėgų gydytis pačiam.
Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g per dieną, o gydymo tikslais - po 20-30 g per dieną.
Duonelę išmesdavo
Tytuvėnuose (Kelmės r.) gyvenantis bitininkas E.Pelenis džiaugiasi, kad bičių duonelė jau sulaukia deramo pripažinimo. Anksčiau vartotojai buvo miestiečiai, o dabar šį bičių produktą atranda vis daugiau kaimo žmonių.
Palyginti dar neseniai kai kurie bitininkai bičių duonelę iš korių tiesiog išmesdavo, nors tai vienas sveikiausių, pieno rūgštimi užraugtų produktų. Eugenijus tvirtina, kad požiūrį paskatino pakeisti kiaulių gripas. Spaudoje pasirodžius informacijai, kad užkrato išvengti, be kitų imuniteto stiprintojų, padeda ir bičių duonelė, bičių produkto populiarumas tiesiog žaibiškai išaugo. Šiandien veikiausiai nėra bitininko, kuris nerinktų bičių duonelės.
Su koriu – nepatartina
Bitininkas su žmona gydytoja Aušra, kuri yra pirmoji pagalbininkė bityne, atsargiai vertina pasigirstančius siūlymus bičių duonelę valgyti kartu su koriu.
„Pirmiausia korys koriui yra nelygus. Jeigu jis iš vaško plokštelės, kas žino, ar tame vaške nėra kokių nors mūsų organizmui nepageidaujamų medžiagų. Be abejonės, mikrobų nėra, nes juos sunaikina vaško lydymo temperatūra. Tačiau vaistų likučių, cheminių medžiagų pėdsakų būti gali. Juk bites gydome, naikiname jas apstojusius parazitus. Tos medžiagos niekur nedingsta“, – aiškina tytuvėniškis. Pasak jo, kas kita, kai korys siūtas pačių bičių: „Rėmą užlieji plonute vaško juostele, o pačios bitės pasisiuva korį.“ Esą tokį korį pakramtyti išties naudinga.
Apie skirtingus medaus produktus skaitykite >>
Parengta pagal: www.valstietis.lt
Nuotraukos: Raimundas Šuika
2010 12 10
