Nauda
Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų. Pavyzdžiui, sumažėja sočiųjų riebalų ir blogojo cholesterolio suvartojimas. Be to, vegetarai, valgantys labai daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių augalų, riešutų ir sojos produktų, su maistu gauna daugiau maistinių skaidulų ir įvairiausių fitocheminių medžiagų, stiprinančių sveikatą. Dėl to vegetarų kūno masės indeksas paprastai būna mažesnis, kaip ir mažo tankio lipoproteinų lygis bei arterinis kraujospūdis. Moksliškai įrodyta, kad vegetarai rečiau serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, insultu, II tipo diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.
Vegetarai sveria vidutiniškai 3–8 kg mažiau nei valgantieji mėsą. Taip yra dėl to, kad jie kruopščiau subalansuoja savo dietą ir vartoja mažiau jau minėtų sočiųjų riebalų, daugiausia kurių yra būtent gyvulinės kilmės. Amerikiečių dietologų manymu, vegetariška dieta pakankamai turtinga maistingųjų medžiagų, kad ją būtų galima rekomenduoti su antsvoriu kovojantiems žmonėms nesibaiminant, jog nukentės raciono kokybė. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad vegetarizmas gydo diabetą. Mat dieta be mėsos, be to, kad padeda atsikratyti antsvorio, didina atsparumą insulinui. Visa tai itin svarbu gydant II tipo diabetą.
Žala
Pagrindinis vegetariškos dietos trūkumas – vitamino B12 stygius. Mažiausiai penkių skirtingų klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad vegetarai kenčia dėl šio vitamino, dar vadinamo ciankobalaminu, deficito. O jis nepaprastai svarbus ląstelių augimui ir kraujo ląstelių formavimuisi. Todėl vitamino B12 trūkumas gresia neurologiniais sutrikimais, taip pat ir neregeneruojančių nervų ląstelių žūtimi. Dar daugiau: kūdikiai, žindomi motinų vegetarių pienu, gali susirgti anemija – ir vėlgi dėl to paties vitamino B12 trūkumo. Dėl tos pačios priežasties – nepakankamo ciankobalamino kiekio organizme – vegetarų kaulai paprastai būna silpnesni, greičiau lūžta. Jei dar prisideda ir neadekvatus kalcio bei vitamino D vartojimas, viskas gali baigtis kaulų audinio augimo sutrikimu bei sumažėjusiu mineraliniu kaulų tankiu.
Su vaikais geriau neeksperimentuoti
Specialistai vis dar nėra priėję prie bendros nuomonės, žalingas gyvenimas be mėsos vaikams ar vis dėlto ne. Didžioji dauguma autoritetingiausių sveikatos organizacijų visame pasaulyje pateisina kruopščiai subalansuotą laktovegetarinę dietą vaikams. Juolab kad įrodytas faktas, jog mokyklinio amžiaus vaikai vegetarai neserga nutukimu – t. y. jų kūno masė mažesnė, – taigi ir su antsvoriu susijusiomis ligomis. Kita vertus, mažiesiems vegetarams gali stigti baltymų, niekuo nepakeičiamų riebiųjų rūgščių, taip pat geležies, cinko, kalcio bei B ir D grupės vitaminų. Didžiausią nerimą medikams kelia vaikams tėvų kartais primetamos ekstremalios vegetarizmo formos. Specialistų teigimu, vaikai negali būti nei veganai, nei frugivorai. Yra net manančiųjų, kad žmonėms iki 25 metų vegetarizmas draustinas. Ir bet kuriuo atveju netgi vaikai turėtų laisva valia pasirinkti, būti jiems vegetarais ar ne.
Šaltinis: www.panbalsas.lt
Nuotrauka: inmagine.com
2011 09 20
