Atlikti lietuviškų ir lenkiškų mėsos gaminių kokybės tyrimai

Vartotojai vis dažniau pateikia įvairių nuomonių apie maisto saugą ir kokybę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra Lietuvos valstybinė maisto kontrolės institucija, ginanti vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje. Tarnyba nuolat tobulina kontrolės organizavimo ir vykdymo sistemą, stiprina įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolę. Todėl atsižvelgusi į savo darbo efektyvumo rezultatus ir išanalizavusi vartotojų skundus ir dažnai pateikiamus klausimus apie įvežtų iš Lenkijos mėsos gaminių kokybę, jų maistingumą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba inicijavo Lietuvos gamintojų ir atvežtinės (lenkiškos) mėsos gaminių kokybės rodiklių tyrimus.

Praeitų metų gruodžio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institute atliktas taikomojo tyrimo darbas „Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių gaminamų ir įvežamų iš kitų ES šalių mėsos gaminių kokybės rodiklių palyginamųjų tyrimų studija“. Šio tyrimo tikslas buvo atlikti lietuviškų ir įvežtų iš Lenkijos mėsos gaminių kokybės rodiklių tyrimus, palyginti jų maistines vertes, išanalizuoti, ar mėsos gaminiai atitinka Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Kokybės rodikliams vertinti iš įvairių parduotuvių buvo atrinkti 26 pavadinimų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir 15 pavadinimų įvežtų iš Lenkijos virtų, virtų rūkytų, karštai rūkytų dešrų, dešrelių ir kitų mėsos gaminių.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, nustatyta, kad iš 26 pavadinimų Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų mėsos gaminiai (19 proc.) neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, o iš 15 pavadinimų Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų (47 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų. Tik vieno gamintojo – UAB „Biovela“ – pagamintos dešros atitiko Lietuvos standarto reikalavimus.

„Pagal Lietuvos standarto LST 1919 reikalavimus aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų (tarp jų ir krakmolo) bei mechaniškai atskirtos mėsos“, – sakė V. Septilkienė.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad reikalavimų neatitiko šie aukščiausios rūšies gaminiai: UAB „Natanga“ aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų“ dešrelės net pagal tris kokybės rodiklius neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų. Minėtų dešrelių sudėtyje nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose neturi būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis negu turi būti mėsos baltymų be kolageno kiekis; AB „Krekenavos agrofirma“ pagamintoje aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo; UAB „Utenos mėsa“ pagamintoje aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas“ – 1,4 proc. krakmolo; Lenkijos gamintojo ZM „Matczak“ (platintojas „Sorina“) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse nustatyta 2,2 proc. krakmolo.

Minėto Lietuvos standarto reikalavimų neatitiko šie I ir II rūšies gaminiai: Lenkijos gamintojo Z.P.M. „JBB“ I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Sočioji“ krakmolo kiekis viršijo 0,5 proc. leistiną kiekį, o mėsos baltymų be kolageno dešroje vietoj 9 proc. buvo tik 6,24 proc.; Lenkijos gamintojo „Zaklad Miesny Lux Kazimierowicz S. J.“ I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Populiarna“ buvo nustatytas per mažas mėsos baltymų be kolageno kiekis, nustatytas per didelis drėgmės kiekis; Lenkijos gamintojų „Ekodrob“ (platintojas UAB „Elkona“) II rūšies virtose rūkytose kalakutienos dešrelėse „Hot-Dog“ ir „Animex“ virtose rūkytose sardelėse natūraliame apvalkale viršytas maksimalus leistinas drėgmės kiekis; AB „Krekenavos agrofirma“ gamybos aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Daktariška“ drėgmės kiekis viršijo leistiną.

KTU Maisto instituto tyrimai parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies gaminius deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas, turinčias daug riebalų. Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose.

Lietuvos gamintojų ištirtų dešrų biologinė vertė santykinai didesnė nei Lenkijos gamintojų dėl mėsos gaminių gamybai naudojamų mėsos žaliavų kokybės. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog visos tirtos lenkiškos I ir II rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš mechaniškai atskirtos mėsos, t. y. palyginti labai pigios mėsos žaliavos – piure konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masės. Mechaniškai atskirta mėsa gaunama specialiais įrenginiais (presais) presuojant paukščių kaulus, likusius po mėsos išpjaustymo.

Patikrinus mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad 19 proc. Lietuvoje pagamintų (5 iš 26 pavadinimų), o įvežtų iš Lenkijos 60 proc. (9 iš 15 pavadinimų) mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus.

Kai kurių mėsos gaminių ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos gamintojų UAB „Utenos mėsa“ mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis“ sudėties ženklinime nenurodytas gamyboje sunaudoto jautienos kumpio kiekis procentais, UAB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės“ sudėtyje nėra pieno produktų, o lenkiškų virtų rūkytų dešrelių „Vaikiškos“ (gamintojas „JBB“) nenurodyta dešrelių rūšis, sudėties ženklinime nenurodyta, kokio gyvūno riebalai, kokios rūšies krakmolas, kokios grupės sojos baltymai. I rūšies virtų dešrelių „Hot-dog“ su sūriu (gamintojas Z.P.M. „JBB“) sudėties ženklinime netinkamai nurodytas sudėtinių dalių eiliškumas, virtose II rūšies vištienos dešrelėse (gamintojas „Hermar“) rasta 3,5 proc. krakmolo, o etiketėje nurodyta „bulvių miltai“ 2,5 proc. II rūšies karštai rūkytos dešros „Paprastoji“ (gamintojas Z.P.M „Lukosz SPJ“, platintojas UAB „Elkona“) ženklinime neteisingai nurodyta tinkamumo vartoti data, I rūšies virtų kepamųjų dešrelių (gamintojas P.P.H.U. „Karol“, platintojas UAB „Elkona“) sudėties ženklinime nurodyta, kad sudėtyje yra konservanto E250 (natrio nitrito). Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus natrio nitritą naudoti kepamųjų dešrelių gamyboje draudžiama.

Apie mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir tyrimų išvadas informuotos apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios tikrindamos mėsos gaminius sustiprins Lietuvos gamintojų ir įvežtų, ypač iš Lenkijos, mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų kontrolę. Anot V. Septilkienės, gamintojai, pateikiantys neteisingą informaciją apie mėsos gaminių kokybę, privalo pakeisti vartotojus klaidinantį ženklinimą pagal reikalavimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mėsos gaminių kokybės kontrolės tikslas – užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės. Vartotojai turi teisę žinoti, kokios rūšies ir kokios sudėties yra siūlomas produktas ir turi būti užtikrinti ir turėti galimybę pasirinkti kad ir brangesnius, bet kokybiškesnius ir jų poreikius bei reikalavimus atitinkančius mėsos gaminius.

VMVT informacija
Nuotrauka www.fossilfarmsostrich.com