Šiais laikais rūpestis higiena išties didžiulis. Kiekvienas namuose turime nemažai valymo, dezinfekuojančių priemonių, kurios palengvina buitį. Švara iškeliama ant piedes stalo, tačiau pasak Kanados mokslininkų perdėtas rūpinimasis higiena gali turėti ir neigiamų pasėkmių... Išsivysčiusių šalių rykštės: šienligė, egzema, dilgelinė, bronchų astma. Kaip su jomis kovoti, ar verta kurti sterilią aplinką?
Tyrėjai iš Montrealio universiteto atliko tyrimus, susijusius su alergijos susirgimais. Pastarąsias gali lemti paveldimumas, sukelti oro užterštumas, apdorotas maistas, stresas, rūkymas ir t.t. Vis dėlto Dr Guy Delespesse nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet taip pat moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.
Pasak medicinos skyriaus profesoriaus yra atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimininių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padidėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, tuo tarpu dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.
Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė alergijų ir kitų imuninių problemų išsivystymo rizika. Prie tokių problemų priskiriamos rimtos ligos, tokios kaip 1 tipo cukrinis diabetas ir išsėtinė sklerozė (centrinės nervų sistemos autoimuninė liga). Tyrimo duomenys nepalieka abejonių: kuo daugiau kreipiama dėmesio į švarą ir higieną, tuo didesnė tikimybė, jog gali išsivystyti alergija.
Siekiant įveikti šią problemą, mokslininkai pataria nėščiosioms vartoti probiotikus, t.y. organizmui naudingas bakterijas, kurių yra kai kuriuose jogurtuose.
Elena Germanovič
Šaltinis: medicalnewstoday.com; onet.pl
Nuotrauka: inmagine.com
MENIU.LT informacija
2010 05 22