Kokią žuvį dažniausiai užsakote pietų ar vakarienės metu? Lašiša, tuną, paltusą, otą..., o gal karpį, amūrą, upinę ar ežerinę lydeką? Ar žinote šios žuvies kilmę, užauginimo būdą?
Nenykstančios žuvų rūšys, vietinės žuvys, didelės, jau spėjusios išneršti žuvys, MSC sertifikatu (atsakingos žvejybos) pažymėtos, atsakingai užaugintos arba laukinės žuvys – štai ką turi rinktis ir renkasi save (ir lankytoją) gerbiantys restoranai visame pasaulyje. Jie jau baigia pamiršti apie hormonais ir antibiotikais prifarširuotas lašišas, menkavertes tilapijas, pangasijas ar žuvų rūšis, kurioms gręsia išnykimas (pavyzdžiui, rausvasis tunas).
Džiugu, kad sparčiai daugėja restoranų, naudojančių išskirtinai MSC (tokios žuvies galima įsigyti ir Lietuvoje) sertifikuotą žuvį, tačiau kai kurie virtuvės šefai į atsakingą žuvų pasirinkimo klausimą žvelgia giliau, teigdami, kad reikia naudoti žuvų priegaudą. Piegauda - dažniausiai tai yra mažos žuvytės, kurios pakliūna į tinklus jūroje, gaudant populiariausias žuvis ir jūros gėrybes, o išrūšiavus dažniausiai tiesiog išmetamos kaip nevertingos, vadinasi – ir nereikalingos. Tokie išmetimai siekia 13-15% visos sugautos žuvies! Žymūs šefai siūlo jas naudoti savo valgiaraštyje: ruošiant žuvies sultinius ir padažus, džiovinant žuvį ar žymiajai bouillabaisse sriubai.
Kitas populiarus sprendimas – naudoti netradicines žuvis, taip suteikiant meniu išskirtinumo ir prisidedant prie pergaudomų, populiariausių žuvų rūšių atstatymo. Pripažinkite, būtų tikrai netradiciška ir įdomu restorane paragauti kompetentingai paruošto gėlavandenio ešerio ar invzanio grundalo patiekalo... Ieškokite atsakingų žvejų ir tiekėjų!
