Turiu dvi gyvenimo silpnybes, pirmoji – gamta. Kai turiu galimybę, laisvalaikį leidžiu miškuose, upių, ežerų, jūrų pakrantėse. Net keliaudama užsienyje mieliau renkuosi nakvynę palapinėje, ant skardžio skalaujamo jūros, nei komfortiškame viešbutyje. Antroji mano silpnybė – maisto gamyba. Gaminu visur: namuose, pas draugus, viešbučiuose, kulinariniuose čempionatuose ir, žinoma, gamtoje.
Čia ir prasideda problemos. Laužas, dūmai...gamtosaugos inspektoriai, bauda. Oficialių laužaviečių Lietuvoje nedaug, o daugelyje Europos valstybių vasaros sezonu kūrenti laužus, be specialaus leidimo, dėl gaisro pavojaus, išvis draudžiama!
Jau 3 metus su savo antra puse dalyvaujame Lietuvos barbekiu kepėjų čempionatuose. Laimėjimų nemažai – pirma, antra, trečia vietos ir, viena svarbiausių – nauja patirtis. Paskutinio čempionato metu grill patiekalus gaminome...PO STOGU! Ne ant elektrinės, ne ant dujinės, o ant anglimi kūrenamos Cobb kepsninės. Po kelių mėnesių tas pačias kepsnines sutikome Litexpo parodoje, kur ant įkaitusių žarijų žuvis ir višta čirškėjo pačioje parodų salėje. Taigi nusprendėme išbandyti, kaip šis sprendimas „dirba“ kelionėje/gamtoje ir kai kur kitur...
Naktį paplūdimyje su garuojančiu rissotto
Į kelionę vykstame automobiliu, tad pirmas išbandymas cobb‘ui - transportavimas. Iki šiol neteko matyti kompaktiškesnio ir lengvesnio sprendimo (na nebent vienkartinės kepsninės). Viskas ko reikia gamybai ant žarijų (pati kepsninė, 2-3 skirtingų paskirčių kepimo plokštumos, gili keptuvė ir kepsninės dangtis) telpa į nedidelę dėžę (arba specialų medžiaginį krepšį) ir sveria 4 su puse kilogramo. Anksčiau su savimi vežiodavomės nedidelę plieninę kepsninę – sunki, amžinai suodina, ir iškūrenti ją reikia pasistengt. Cobb‘ą įkurti ir jame gaminti be problemų gali ir moteris, net neturinti patirties gamyboje ant žarijų.
Nors kulinarinis kelionės tikslas – iki soties atsivalgyti šviežių jūros gėrybių, vėlai vakare, kai atvykome į nedidelį pajūrio miestelį Graikijoje, geriausia ką griebėme parduotuvėje – ryžiai, sūris ir vynas. Pridėjus porą svogūnų ir reikiamų prieskonių šis derinys nesunkiai paverčiamas į puikų daugiaryžį (rissotto).
Traukiame į artimiausią paplūdimį. Kadangi gruodžio mėnesį Graikijoje šilta tik turistams iš šiauresnių šalių, vėlai vakare paplūdimyje žmonių nedaug. Tačiau vis vien kiek nedrąsu kurti kepsninę taip akiplėšiškai ant pakrantės smėliuko. Rizikuojame. Kaitrai kepsninėje palaikyti maždaug valandai reikia ~ 10-15 vnt. nedidukų anglių briketų (ypač geri kokosų). Jie suberiami į specialią talpą/tinklelį kepsninės viduryje, iš kurios paskui paprasta išberti/išvalyti pelenus. Užkūrus kepsninę dūmai rūksta pirmas 5-7 minutes (rinkitės kuo kokybiškesnė anglis – bus mažiau dūmų) ir vuolia – statome gilią keptuvę su sviestu, uždengiame dangčiu ir NIEKAS net neįtartų, kad ruošiame vakarienę dviems ar net keletui žmonių. Pilnai anglys įkaista per ~ 10 min (bet vėlgi tai greičiausiai priklauso nuo pačių anglių), o dar po pusės valandos ragaujame kvapnų daugiaryžį, čia pat ant jūros kranto, po žvaigždėtu dangumi. Manau Olimpo dievai tą vakarą mums pavydėjo!
Jūros gėrybės ir nacionalinė Graikijos virtuvė
Kitos dienos rytas prasidėjo vietiniame turguje. Turgus puiki vieta pamatyti tikrąjį tos šalies/miesto gyvenimą, žmones, kultūrą, todėl atvažiavę į naują vietą visada stengiamės apsilankyti vietiniame turguje. Šį kartą skubėjome čia dar dėl vieno tikslo – jūros gėrybių. Jas kiekvieną rytą į turgų, iš čia pat esančio uosto, veža žvejai. Kilogramas šviežių krevečių – 4-6 Eur, švieži žalumynai ir daržovės nuo keliasdešimt euro centų, ir puikus avių sūris. Na kokia krizė, kai gali gauti tokį maistą už tokias kainas?
Antras išbandymas cobb‘ui – kiek jis prisitaikys prie vietos, kurioje gaminama ir kelių patiekalų gamyba vienu „užkūrimu“. Su maišu šviežių gėrybių patraukėme į „laukinius“ paplūdimius. Beveik viską, ko reikia patiekalo gamybai, galima sutalpinti į kepsninę: iš anksto pakrauti anglis, į gilią keptuvę sudėti maisto produktus, kepsninę į dėžę, ar krepšį ir galima ieškoti vietos iškylai apylaisvėmis rankomis. Ant jūros kranto smagu, o kaip kepsninė „dirbs“ ant uolų stūksančių vandenyje?
Dėl anksčiau minėtų savybių (kompaktiškumas ir svoris) su cobb‘u rankose lengva judėti ir neįprastais paviršiais, bristi vandeniu ir lipti ant akmenų. Kepsninė nedidelė, be kojų, todėl stabiliai stovi ir ant nelygaus paviršiaus.
Prieš tai vakarienei gaminome italų virtuvės pasididžiavimą, bet kadangi jau esame Graikijoje atiduodame duoklę ir jos virtuvei, gaminame Yamista. Yamista tai įdarytos paprikos ir/ar pomidorai - tradicinis (ne vien) graikų patiekalas. Tad maišome vakarykštį daugiaryžį su prieskoninėmis žolelėmis, truputėlis sūrio, kemšame į, prieš tai ant grilio grotelių apkeptas, paprikas ir troškiname graikiškame jogurte, kur po kiek laiko sudedame marinuotas alyvuoges. Viskas vyksta sklandžiai, švariai ir be galo kvapniai.
Kol troškinasi įdarytos paprikos, su vynu, česnaku ir žolelėmis užmarinuojame krevetes.
Kuomet ateina laikas valgyti Yamist‘ą, žarijos jau tinkamos kepti krevetėms. Ištepame grill groteles sviestu, dedame krevetes. Cukrus, esantis vyne, (kuriuo marinavome krevetes) kepant reaguoja su sviestu ir krevetės labai lengvai karamelizuojasi. Būsiu atvira – vienu prisėdimu suvalgėme kilogramą krevečių. Su kiautais. Ir su vynu :).
Vonioje su kepsnine
Nebandykite to patys namuose, t.y., viešbutyje! Žinote, kaip būna, kai užsinori KO NORS TOKIO, SKANAUS. Dažnai to nėra nei parduotuvėje, nei artimiausiame restorane, todėl tenka pasidaryti patiems. Trečias išbandymas – gamyba po stogu. Užsinorėjome grietinėlėje ir vyne ruoštų svogūnų. Patiekalo, kuris pelnė daugiausia „ach, kaip skanu“ įvertinimų, per paskutinį BBQ čempionatą, kuriame ir susipažinome su Cobb‘u. Patiekalui reikia daug svogūnų, vyno, grietinėlės, parmezano ir vonios su stoglangiu. Nesinori labai plėtoti pasakojimo, nes nežinia, kada teks vėl grįžti į tą viešbutį, pasakysiu tik tiek – kepsninė išbandymą sėkmingai praėjo!
Kepsninė išbandyta ir mašinoje ir lauke prie – 25…bet apie tai jau kitą kartą.
Minusai: tobulų draugų nėra, tad cobb‘as ne išimtis. Visas pasaulis po truputėlį atsisako teflonu dengtų kepimo paviršių, todėl ir šiai kepsninei norėtųsi sveikesnių sprendimų. Gili cobb‘o keptuvė plieninė, tačiau kitos dangos – dengtos teflonu, tad dar yra kur patobulėti.
