Nuo ko pradėti
79 greito maisto restoranus Švedijoje ir vieną Norvegijoje turintis restoranų tinklas aplinkosauginę politiką diegti pradėjo su nevyriausybinės organizacijos (NVO) „The Natural Step“ pagalba. Kartu su šia organizacija „Max“ komanda sukūrė modelį, padedantį visuomenei ir verslui bendradarbiauti tarpusavyje kuriant aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę. Bendradarbiaujant NVO ir greito maisto tinklui sukurta metodologija, apskaičiuojanti anglies dvideginio emisijas (CO2 pėdsaką) susijusias su „Max“ restoranų veikla.
Skandinavijos šalių regionas yra pavyzdinis Europai, o ypač Baltijos šalims, kadangi daugelis šiuo metu mūsų valstybėje sprendžiamų ar tik linksniuojamų problemų Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ar Suomijoje jau yra sėkmingai išspręstos. Tai ir atliekų tvarkymas, ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, visuomenės sąmoningumas, vartotojų pasitikėjimas ir pan.
Gauti duomenys perkelti į restoranų meniu. Kiekviename „Max“ tinklo restorane lankytojai gauna informaciją apie CO2 emisijas kiekvienam patiekalui konkrečiai. CO2 pėdsaką įmonė kompensuoja pasodindama 89000 medžių Afrikoje kasmet.
Anglies dvideginis arba CO2 išskiriamas bet kokioje veikloje, kadangi bet kokiam produktui pagaminti naudojama energija, kuri didžiąja dalimi gaunama, deginant iškastinį kurą – akmens anglį, naftos produktus ir gamtines dujas. Kompensavimo praktika įtraukia bet kokias priemones, kuriomis „kompensuojamos“ CO2 emisijos – miškų atsodinimas, alternatyvių energijos šaltinių naudojimas ir kt.)
CO2 pėdsakas restorano meniu ir CO2 kompensavimas
Pagrindinis „Max“ greito maisto tinklo darbo principas - visų jų gaminamų ir parduodamų produktų CO2 deklaravimas ir pateikimas klientams meniu. Apskaičiuojant CO2 emisijas buvo surinkti visi duomenys iš tiekėjų, visas procesas nuo ūkininko iki valgytojo (sunaudota energija, transportavimas, pakavimo medžiagos ir t.t.) apskaičiuotas ir išreikštas CO2 pėdsako skaičiumi. Šis skaičius pateikiamas restorano meniu, prie kiekvieno patiekalo. Taip valgytojai supažindinami kuo skiriasi vieni patiekalai nuo kitų ir jų poveikis aplinkai.
Patiekalai suskirstyti į keletą kategorijų: mažą CO2 pėdsaką turintys: žuvies, vištienos, vegetariški patiekalai. Jautiena turi didžiausią įtaką anglies dioksido emisijų kiekiui ir yra „atsakinga“ už didžiąją dalį visų „Max“ CO2 emisijų, ir sudaro 70 proc. visų CO2 emisijų. Nors „Max“ vadovų teigimu, mėsa bei jos produktai ir ateityje bus pagrindinė CO2 emisijų kaltininkė, galima ir reikia mažinti šias emisijas naudojant vietinę mėsą bei keliant reikalavimus mėsos tiekėjams. Vietinė produkcija reiškia mažesnius transportavimo atstumus, taigi ir mažesnes CO2 emisijas.
Bendras tinklo anglies dioksido pėdsakas - maždaug 27 000 tonos anglies dioksido per metus.
Antras žingsnis įmonės politikoje – kompensuoti CO2 emisijas. „Max“ kasmet finansuoja 89 000 medžių pasodinimą Afrikoje. Apsodinamas plotas prilygsta 890 futbolo aikščių plotui.
Kita veikla
Atsinaujinanti energija
Visi „Max“ tinklo taškai aprūpinami tik vėjo gaminama elektros energija. Vėjo energijos naudojimas sumažina tinklo metines CO2 emisijas 640 tonų per metus. Be to, perėjimas prie vėjo energijos reiškia, kad 56 kg per metus sumažinamas branduolinių atliekų kiekis.
Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas
Savo veikloje greito maisto tinklas siekia mažinti neatsinaujinančių gamtinių išteklių naudojimą. Ypatingas dėmesys skiriamas popieriaus ir vienkartinių pakuočių naudojimo apimčių mažinimui. Visiškai atsisakyta kartoninių dėžučių į kurias paprastai pakuojami greito maisto rinkiniai. Visos popieriaus atliekos perdirbamos, o kanceliarinėms reikmėms naudojamas plonesnis nei įprasta popierius.
Visi tinklo taškai turi rūšiavimo konteinerius. Panaudotas aliejus iš virtuvių keliauja pas perdirbėjus, kur yra paverčiamas bio kuru. Perdirbamos ir plastiko atliekos, greito maisto tinklas nebenaudoja metalinių skardinių.
Ateityje planuojama prie kiekvieno greito maisto taško įrengti kompostavimo talpyklas.
Energijos naudojimas
Visose tinklo virtuvėse įrengti energiją taupantys įrengimai, tualetai naudoja mažiau vandens. Pagal „Max“ apšvietimo programą, restoranuose ir ofisuose nuolatos matuojamas elektros energijos suvartojimas. Naudojami kabeliai ir laidai be PVC, neoninės lemputės pakeistos į taupias LED lemputes. Judesio jutikliai yra naudojami visose nedažnai lankomose patalpose, tam, kad būtų taupoma elektra.
Produktai
80-dešimt taškų turintis tinklas naudoja tik vietinius mėsos produktus. Sezono metu naudojamos vėtinės daržovės. Patiekalams naudojama tik sertifikuota žuvis iš tiekėjų praktikuojančių tvarią žuvininkystę. „Max“ taip pat kelia aukštus reikalavimus savo tiekėjams, atsižvelgdama į jų vidinę aplinkosaugos politiką.
Plėtra
Statant ir įrengiant naujus tinklo taškus vadovaujamasi „Žalių pastatų standartu“. Pagrindinės statybinės medžiagos – aliuminis (paprasčiausiai ir daugiausiai perdirbama žaliava) ir stiklas. Vengiama kenksmingų aplinkai cheminių medžiagų naudojimas statybų procese. Ant stogų įrengiamos saulės panelės. Vėdinimo sistemos dirba prisitaikydamos prie konkretaus lankytojų skaičiaus, maksimaliai sumažinant energijos sąnaudas realiu laiku. Lauke jau įrengti elektromobilių „pakrovimo“ punktai.
Personalo mokymai
Greito maisto tinkle nuolat vyksta vidiniai aplinkosauginiai mokymai. Mokymai apima „Max“ aplinkosaugos politiką ir pabrėžia individo vaidmenį šiuose procesuose. Mokymų tikslas - skatinti aplinkos problemų supratimą ir jų sprendimą darbuotojų tarpe ne tik darbe, bet ir jų asmeniniame gyvenime. Įmonės viduje įsteigtas prizas už geriausią aplinkosauginę iniciatyvą
Meniu patobulinimai
Greito maisto restoranų tinklas nuolat didina mažesnį CO2 pėdsaką turinčių patiekalų asortimentą valgiaraštyje. Vietoj patiekalų, kuriuose dominuoja jautiena siūlomi falafeliai, platesnis asortimentas iš patiekalų su vištiena, žuvimi, salotomis.
Nauda
„Max“ filosofija: „Niekas negali padaryti visko, bet kiekvienas gali padaryti kažką“. Vykdydami aplinkosauginę politiką greito maisto tinklas gauna ypatingą žiniasklaidos dėmesį, vadovų teigimu ženkliai padidėjo klientų lojalumas, darbuotojų pasitikėjimas įmone.
Finansinė pusė
„Max“ atstovų teigimu finansiniai įsipareigojimai vystant aplinkai palankų maitinimo verslą – nemaži. Tačiau pripažįsta, kad energijos sąnaudos ir lėšos skirtos atliekų tvarkymui sumažėjo ženkliai. „Max“ prezidentas Richard Bergfors teigia žiūrintis į ilgalaikį atsipirkimą ir perspektyvą, kurioje aiškus prekinio ženklo populiarumo augimas, vartotojų lojalumo ir pasitenkinimo didėjimas, taigi ir atsiperkamumas bei pelnas.
Mažiau kalbų, daugiau darbų! Lengva kalbėti apie tai, kokia svarbi yra aplinka. Daug sunkiau pademonstruoti, kad tam tikri veiksmai per ilgą laiką atneša teigiamų rezultatų aplinkos atžvilgiu. Kadangi esame restoranų verslas, gyvename iš to, ką mums duoda gamta. Dėl to, visada veikiame atsižvelgdami į gamtą – pradedant atliekų perdirbimu baigiant aplinkai draugiškais automobiliais.
