Privertė vištas dėti kiaušinius, apsaugančius nuo vėžio (svetur)

Britų mokslininkai išvedė genetiškai modifikuotų vištų rūšį, kurios deda kiaušinius, turinčius baltymų, reikalingų vaistams vėžiui gydyti. Veiksmingiems vaistams nuo vėžio sukurti dabar prireiks nuo penkerių iki dešimties metų, prognozuoja tyrėjai.

Atradimą paskelbė tas pats tyrimų centras, kuris klonavo avį Doli, pranešė BBC.
Roslin institutas, įsikūręs šalia Edinburgo, pranešė, kad jo mokslininkai jau sukūrė penkias kartas paukščių, kurių dedamų kiaušinių baltyme galima rasti apčiuopiamą kiekį gyvybę gelbstinčių proteinų. Šis eksperimentas gali baigtis keleto vaistų išradimu, kuriuos pagaminti bus pigiau ir lengviau.

Pigi bioferma
Instituto vadovas, profesorius Haris Grifinas (Harry Griffin) BBC naujienų tarnybai sakė, kad gydyti šiuolaikiniais vaistais yra labai brangu.

„Idėja gaminti gydomuosius proteinus pasitelkiant vištų dedeklių pulkus kilo dėl to, kad taip jo galima pagaminti daug ir pigiai. Tokiai gamybos sistemai naudojama žaliava yra paprasčiausias lesalas“, – teigė p. Grifinas.

Roslin institute buvo išauginta 500 modifikuotų vištų. Tai daugiau nei 15 metų trukusių tyrinėjimų rezultatas, daugiausia lemtas šiam projektui vadovaujančios mokslininkės dr. Helen Sang pastangų.

Antra vertus, Roslin institutas perspėja, kad dar prireiks penketo metų, kad sukurtu preparatu nuo vėžio būtų pradėtas bandomasis pacientų gydymas, o vaistui visiškai sukurti prireiks 10 metų.

Gydomųjų savybių turintys proteinai, kaip insulinas, ilgą laiką buvo gaminami pasitelkiant bakterijas, tačiau esti sudėtingesni proteinai, juos galima pagaminti tik sudėtingesnėse didesnių organizmų ląstelėse.

Mokslininkai sėkmingai išaugino tokių molekulių genetiškai modifikuotose avyse, ožkose, karvėse ir triušiuose. Roslin instituto tyrimas parodė, kad ir vištas galima panaudoti kaip proteinų „biogamyklas“.

Aukso kiaušiniai
Kai kurie paukščiai buvo modifikuoti taip, kad dėtų kiaušinius, turinčius antikūno miR24, kuris potencialiai gali būti naudojamas tam tikroms odos vėžio formoms gydyti. Kiti paukščiai gamino žmogaus interferoną b-1a, kuris gali būti naudojamas sustabdyti virusų dauginimąsi ląstelėse.

Dr. Sang sakė, kad tyrėjų grupė yra patenkinta vištų produktyvumu, jo užtenka, kad būtų galima sukurti labai aktyvų proteiną interferoną, tačiau produktyvumas nėra pakankamas norint sukurti antikūną, „kadangi žmonėms jų reikia didelėmis dozėmis ir ilgą laikotarpį“.

„Taigi vienas iš mūsų iššūkių yra padidinti proteinų kiekį kiaušinio baltyme“, – sakė dr. Sang. Vištos, pasak jos, turi pranašumų prieš kitus gyvūnus, kadangi jų gyvenimo ciklas yra trumpesnis. Tyrimo detalės šią savaitę bus paskelbtos JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Roslin instituto tyrimas yra paukščių transgenetinio projekto dalis, jį vykdo „The Avian Transgenetic Project“, bendroji biotechnologijų bendrovių „Viragen“ ir „Oxford BioMedica“ įmonė.

Doli krikštatėviai
Apie atradimą paskelbta praėjus daugiau nei dešimtmečiui, kai Roslin institute gimė Fino Dorseto (Finn Dorset) avis Doli. Tai buvo pirmasis iš subrendusios ląstelės klonuotas žinduolis, genetiškai identiška šešerių metų suaugusios avies kopija. Doli krito 2003 m. nuo plaučių uždegimo.

Dalius Simėnas
„Verslo žinios“, 2007 01 16
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>