Pirmasis pasimatymas su Kenija

Išgirdus šios šalies pavadinimą vaizduotė tuoj pat tapo gyvenimo džiunglėse, gražaus ir pavojingo, vaizdus.

Masajai, šios šalies senbuviai, tvirtina, kad Kenija - jų žemė, tiesiog seniai seniai jie leido joje apsigyventi ir kitoms gentims. Kas iš to išėjo - ne paslaptis: juk kadaise ir išdidūs indėnai leido baltiesiems apsigyventi jų teritorijoje... Šiandien masajai, kaip ir šių dienų indėnai, gyvena nedideliuose kaimeliuose rezervatuose, matyt, nepasimokę iš svetimos patirties.

Masajai - išdidi gentis, ir fotografuotis nemėgsta. Nors ne viskas taip beviltiška - 20-30 dolerių nuo kiekvieno užsieniečio, ir genties seniūnas bemat sureguliuos problemą.

Egzotiški gyvūnai - įprastas reginys
Šalies nacionaliniuose parkuose apstu įvairiausių egzotiškų gyvūnų, bet rankos automatiškai kamerą čiumpa tik iš pradžių, nes netrukus buivolai, žirafos ar liūtai jau atrodo įprastas dalykas. Žvėrys mašinų nebijo, bet vos tik kuris keleivių išlipa (nors tai griežtai draudžiama),
gyvūnai bemat sprunka į šalis, palikdami tirštą raudonų dulkių šleifą. Keturkojai puikiai supranta, kuo gali baigtis susitikimas su žmogumi: nepaisant griežtos apsaugos, brakonieriai su automatiniais ginklais - tikra visų Juodojo žemyno parkų rykštė. Ypač nesiseka raganosiams ir drambliams, iš kurių ilčių pagamintus papuošalus taip mėgsta Vakarų turistai. Nepaisant prašymų nepirkti tokių suvenyrų, paklausa milžiniška, taigi žvėrių likimas nulemtas.

Draustinių taisyklės griežtos, jų nesilaikymas turistams gresia milžiniškomis baudomis, o darbuotojams - net baudžiamuoju persekiojimu. Keliaudamas per savaną mašina ne kartą pasijunti taip, lyg sėdėtum lendroveryje uždarytas į narvą, o laisvai vaikštinėjantys žvėrys smalsiai tave apžiūrinėtų. Kažkoks išvirkštinis zoologijos sodas...

Civilizuočiausia centrinės Afrikos valstybė
Apskritai turistų saugumo problema yra viena svarbiausių: policija gatvėse, kontrolės postai keliuose, ginkluota apsauga kiekviename viešbučio aukšte. Kenija labai nori, kad ją laikytų saugiausia Afrikos valstybe. Ir šios pastangos nenueina niekais: šiandien Kenija - bene
civilizuočiausia valstybė centrinėje Afrikoje, ir turizmas šios šalies ekonomikai be galo svarbus. „Turistas - tai šventa!“ - kalama į galvas visiems ir visur.

Ir išties, Kenijoje iš esmės saugu, nors, žinoma, nuošaliuose rajonuose tamsiais vakarais nėra ko šlaistytis su brangia kamera rankose, erzinant nuobodžiaujančius vietos bedarbius.

Pats garsiausias Afrikos kalnas Kilimandžaras itin gerai atrodo būtent iš Kenijos pusės. Šalies gyventojai tvirtina, kad dar visai neseniai ši viršukalnė buvo jų teritorijoje, bet karingesniems kaimynams spaudžiant Kenija dalį savo teritorijos perleido Tanzanijai.

Beje, neteisėta imigracija iš gretimų valstybių į daug geriau gyvenančią Keniją įgavo milžinišką užmojį.

Baltutėlis smėlis ir krištolo tyrumo vanduo
O prisisotinus dulkėtų savanų kelių ir nuostabaus safario teikiamų malonumų galima pasigrožėti visiškai kitokiu peizažu. Pačioje Indijos vandenyno pakrantėje išsirikiavę prabangūs viešbučiai. Plati baltutėliu smėliu nubertų paplūdimių juosta susilieja su krištolo tyrumo vandeniu. Galima plaukti žvejoti ryklių, o galima nusisamdyti valtį su saulėje iki juodumo įdegusiais jūreiviais ir plaukti pasitikti saulės, vėjo ir bangos...

Kelionės vadovas
Viza
Gaunama oro uoste už 50 dol. Būtinas tarptautinis sertifikatas dėl skiepų nuo geltonosios karštligės.

Kelionė
Į Keniją galima patekti iš Europos, per Jungtinius Arabų Emyratus, Dubajų ar „Qatar Airlines“ reisais per Dohą.

Valiuta

Kenijos šilingas. Jo kursas Amerikos dolerio atžvilgiu nuolatos svyruoja ir yra maždaug toks: 1 dol. - 75 šilingai. Išsikeisti pinigus galima bet kuriame banko skyriuje. Priimamos ir tarptautinės kredito kortelės.

Klimatas

Subekvatorinis. Centrinėje šalies dalyje naktys gana šaltos, o dienos karštos ir sausos. Vidutinė sausio temperatūra - 14-17 laipsnių, liepos - 12-25 laipsniai. Dienos temperatūra retai nukrinta žemiau 24 laipsnių. Vandenyno pakrantėje klimatas drėgnas ir karštas. Geriausias metas vykti į Keniją - rugpjūtis ir rugsėjis.

Patarimai

* Kelionę logiškiau pradėti žemyno gilumoje, o baigti - Indijos vandenyno pakrantėje. Geriausia išsinuomoti džipą, pasisamdyti palydovą ir su nedidele vienminčių grupe leistis į safarį. Per kelias savaites spėsite aplankyti 3-4 draustinius. Svarbiausia klausyti gido patarimų ir nelįsti į artimą draugystę su gyvūnais - jie šito nemėgsta.

* Kenija - ne iš pigiųjų. Lengvai užkąsti galėsite už 5-10 dol. Kuklūs suvenyrai ir padirbiniai kainuos ne mažiau kaip 10 dol., o už rimtesnį paklosite ir 200 dol.

* Lankantis miestuose ir kaimuose rekomenduojama pasisamdyti vietos gidą, kuris atliks ir asmens sargybinio funkcijas. Kukli 15-20 dol. sumelė jį tikrai patenkins.

* Vandenį gerkite tik fasuotą buteliais, nes rizika pasičiupti kokį užkratą labai didelė. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių.

Parengė Laima Siutilienė
„Laisvalaikio“ informacija