Įspūdinga suma už įspūdingą delikatesą....Šeštadienį Šiaurės Italijoje, Albos mieste vykusiame aukcione gigantiškas baltas triufelis su šaknimi parduotas už 105 000 eurų (144 000 dolerių). Kaip ir praeitais metais, vertingą grybą įsigijo dosnus pirkėjas iš Honkongo. Aukcionas vyko pilyje „Castello di Grizane“ - vietovėje, garsėjančioje vynais ir triufeliais.
Lyginant su praeitais metais, triufelio gramo kaina nukrito 16 eurų ir sudarė 133 eurų už gramą. Aukciono metu surinktos lėšos bus skirtos italų studentų stipendijoms, vaikų labdarai Honkonge ir alba miesto labdaros organizacijoms.
Brangiausias kada nors parduotas triufelis svėrė 1,5 kg. Už jį Macau aukcione 2007 metais Stanley Ho sumokėjo 330 000 dolerių.
Kuo ypatingas šis augalas
Pagal seniai nusistovėjusius gamtos mokslų kanonus, miškuose renkami kepurėtieji grybai yra tik saugiai žemės paklotėje pasislėpusios gležnos grybienos dauginimosi organai. Išbarstę sporas, grybai sunyksta, o pati grybiena gyvena tik žemėje. Tačiau ir šiame gausiame bei įvairiame grybų pasaulyje rasime išimčių. Bene rečiausiais pasaulio grybais laikomi triufeliai, dar vadinami trumais (bot. Tuber trumale), natūraliai augantys šiaurės Italijoje ir Prancūzijoje, ir daugintis lieka po žeme. Triufelį, grybų pasaulio perlą, galima surasti tik pagal kvapą, kurį skleidžia iš po žemės jo subrendę vaisiakūniai.
...Kasmet spalio - gruodžio mėnesiais į kalvotosios šiaurės Italijos ir Prancūzijos lapuočių miškus su dresiruotais šunimis ar kiaulėmis lyg į egzotišką medžioklę vyrai išsiruošia grybauti... Maždaug taip dar XV šimtmetyje (1475 m.) garsius vyrų žygius į miškingas šių valstybių vietoves kaip savotišką atrakciją ar užsiėmimą aprašė garsus to meto gastronomas ir rašytojas Bartolomeo de Sacchi de Piaolena (žinomas slapyvardžiu Platina).
Jau tais laikais triufeliams, brangiausiems ir vertingiausiems iš valgomųjų grybų, buvo priskiriamos vitalines jėgas ir lytinę potenciją didinančios galios (pačios gamtos sukurta „Viagra“).
Triufeliai esti dviejų rūšių - baltieji ir juodieji. Abi šių grybų rūšys auga lapuočių miškų purioje žemės paklotėje 10-20 cm gylyje. Juodieji triufeliai renkami Prancūzijos kalvotose giraitėse tarp bukų ir ąžuolų, o baltieji – šiaurės Italijos riešutmedžių miškuose. Po žeme susiformavę apvalūs triufelių vaisiakūniai užauga nuo graikinio riešuto iki stambios bulvės dydžio ir gali sverti net iki 1 kg. Po kiek grublėtu paviršiumi slepiasi puikaus skonio ir tik šiems grybams būdingo muskuso aromato minkštimas (būtent pagal šį kvapą ir suranda žemėje pasislėpusius grybus kiaulės ar dresiruoti šunys). Grybienos minkštimas kompaktiškas, mėsingas, juodųjų triufelių - tamsus, baltųjų - kreminis. Abiejų rūšių grybų pjūviuose matomas marmurinis piešinys, kurį sudaro šviesesni ir tamsesni grybienos sluoksniai.
Triufeliai valgomi žali
Perkant šviežius triufelius (jie parduodami vienetais), būtina žiūrėti, kad jie būtų švarūs ir nekirmėlėti. Pastaruoju metu prekiaujama jau ir konservuotais triufeliais, o Prancūzijoje jie pradėti auginti pramoniniu būdu specialiuose grybų auginimo angaruose.
Nuvalyti triufeliai beveik visada valgomi švieži. Jie raikomi labai plonomis (popieriaus lapo storio) riekutėmis, kurių pakanka paskaninti omletams, paštetams ar makaronų patiekalams, valgiams su sūriu bei žiediniais kopūstais ar ne tokiais „kilmingais“ grybais. Su jais paruošiamas specialus sviestas, kuriuo gardinami šventiniai sumuštiniai.
Elena Germanovič ir Rima Ruzgienė
Nuotraukos: onet.pl
2010 11 17