Atsakydamas į straipsnį „Kokią kavą rinktis?“, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
Straipsnio autorė kelia klausimą „Kuri kava naudingesnė?“. Savo atsakymą parengiau pagal studiją „Is coffee a functional food?“ (liet. „Ar kava yra funkcinis maistas?“), kurią atliko Jose G.Dorea ir Teresa Helena M. Da Costa, Departament of Nutrition Faculadade de Ciencias da Saude,Universidade de Brasilia, Brazil 2005.
Šios studijos autoriai pirmiausia remiasi Verschuren (2002) sąvoka - kas yra funkcinis maistas? Tai naudingas maistas, kuris teigiamai veikia žmogaus sveikatą, sugeba pagerinti gyvenimo kokybę, fizinę ar psichinę individo būklę, taip pat, jį vartojantiems reguliariai padeda stiprinti įvairių ligų prevenciją organizme.
Šiame straipsnyje gausu įvairių argumentų, kuriais remiantis teigiama, kad kavos naudingumas labiausia priklauso nuo keleto dalykų: kavos skrudinimo, vartojimo įpročių ir suvartojamų kavos kiekių. Nicoli (1997) ištyrė, kad aukštoje temperatūroje skrudintoje kavoje yra žymiai mažiau antioksidantų nei skrudintoje žemoje temperatūroje. Tai reiškia, kad jei kavos skrudinimo laikas yra labai trumpas, antioksidantų gausos tokioje kavoje nereikėtų tikėtis. Tokius skrudinimo įrengimus naudoja išimtinai tik labai didelius kavos kiekius gaminančios įmonės.
Kalbant apie vartojimo įpročius reikia suprasti keletą dalykų. Kuo ilgesnis kavos su vandeniu susilietimo laikas, tuo didesnė ekstrakcija ir tuo daugiau kavos gėrime įvairių cheminių junginių, ne tik kofeino. Neteisinga būtų teigti, kad lietuviai tik pliko kavą, o italai geria tik espresso aparatu paruoštą kavą arba, kad taip bus netolimoje ateityje. Lindhal (1991) ir Esposito (2003) yra nustatę tyrimais, kad ir Švedijoje, kur daugiausia žmonės geria filtruotą kavą, ir Italijoje, kur gimė espresso kavos kultūra yra dalis žmonių, kurie geria nefiltruotą ar plikytą kavą! Gal ir nuostabu, bet dėl šios priežasties nedrįsčiau teigti, kad švedai ir italai sveikiausi, o lietuviai – rizikos grupė. Mes, lietuviai, geriame plikytą kavą, nes mėgstame arabikos rūšies kavą, kuri iš esmės turi mažiau kofeino ir ilgai plikant ji nebūna tokia stipri.
Dar vienas svarbus aspektas vartojimo kultūroje ruošiant kavą – dozavimas. Manau, mes linkę perdozuoti viską ir ne tik kavą. Trūksta kavos „vartojimo“ kultūros suvokimo apskritai. Kiek reikia kavos įsidėti į puodelį? Kiek užpilti vandens? Esame linkę save pasmerkti ir ieškoti vartojimo kultūros atradimų kitose kultūrose.
Priklausomai nuo suvartoto kavos kieko, žmogus atitinkamai gauna iš kavos kai kurių mineralinių medžiagų (K, Mg, Mn, Cr), niacino ir antioksidacinių medžiagų. Visada svarbu žinoti, kad kas per daug tas nesveika. Stavric (1988) yra nustatęs, kad tyrėjai atlikdami įvairius tyrimus, labai dažnai ignoruoja kofeino kiekio faktorių kavoje arba kavos kiekius, suvartojamus tyrimų metu, o tai kaip taisyklė iškreipia tyrimų apie kofeino poveikį žmogaus organizmui rezultatus. Pavyzdžiui, Kuba Shlonsky (2003) studijos gauti labai prieštaringi rezultatai ir parodo, kad tirti kavos gėrimo poveikį pakankamai keblu. Iš 12467 tyrimo dalyvių dalis kavą su sumažintu kofeino kiekiu suvokė kaip sveikos gyvensenos atributą, kita dalis - priešingai, taip dėl savitaigos išsikraipė tyrimo rezultatas. Trumpai tariant, jei esate įsitikinęs, kad kava yra blogis, tai ir jausitės blogai jos išgėręs.
Esama ir studijų, kuriose tirtas kofeino poveikis krūtimi maitinamiems kūdikiams. Maitinančios mamos gėrė kavą laktacijos periodu, tačiau tai neturėjo poveikio jų širdies plakimui ar miego trukmei (Ryu, 1985). Kitoje studijoje Nhelig & Derby (1994) nustatė, kad kofeinas neturi įtakos maitinančių motinų pieno sandarai, netgi atvirkščiai - skatina pieno gaminimąsi krūtyse. Brazilijos universiteto straipsnyje, kuriuo remiuosi, yra paminėta labai daug kavos vartojimo kultūrą ir kavos poveikį tyrusių studijų visame pasaulyje, tačiau išvada viena - nedidelės kavos dozės yra daugiau naudingos nei žalingos žmonėms.
Lietuvoje kartais ir mums tenka matyti reklamą, kurioje rodoma, kad kramtyti gumą yra žymiai naudingiau nei gerti kavą. Nors štai tokių studijų ir nėra, manau, tai labai abejotina. Nenorėčiau, kad susiformuotume savo nuomonę apie kavą pagal tokius reklaminius klipus, bet čia kiekvieno valia.
Dar vienas naudingas kavos aspektas – kava įtraukia žmones į įvairią socialinę veiklą, pagyvina jų laisvalaikio leidimą ir didina jų darbo našumą. Šis kavos poveikis yra plačiai pripažintas ir įvertintas, apie tai rašė ir ( Jarvis 1993) . Iš tiesų, atsižvelgiant į Diokno (1990), bent vienas išgertas puodelis kavos per dieną reikšmingai susijęs su vyresnio amžiaus moterų seksualiniu aktyvumu ir su aukštais šios srities rodikliais vyresnio amžiaus vyrų tarpe.
Meniu.lt publikuotame staripsnyje klausiama „pigesnė ar brangesnė“ kava naudinga? Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį, jei dar yra abejojančių, kad pigesnė kava yra labai naudinga Jūsų piniginei, tačiau studijų apie kavos kainų ryšį su žmonių sveikata dar neteko matyti. Nors hipotetiškai tikriausiai galima teigti, kad kuo brangesnė kava, tuo mažiau jos žmogus gali įpirkti, tai ir suvartoti, tai ir įtakos žmogui bei jo savijautai brangesnė kava turės minimaliai arba visai jokios. Apie tai daugiau nekalbėsiu, nes tai jau apie pinigus, o ne apie kavą.
Meniu.lt publikuotame straipsnyje teigiama, kad „kava vertingiausia paruošta aparatu, kadangi joje geriausia atsiskleidžia teigiamos šio gėrimo savybės“, bet neapibrėžiama kurios savybės iš teigiamų atsiskleidžia ir nenurodoma, kas vadinama „aparatu“.
Manau straipsnis gana tendencingas aparatų gamintojų ir prekybininkų naudai, leidžiantis įvairias interpretacijas kaip kam labiau patinka. „Filtrinių“ aparatų gamintojai gali sakyti „čia apie mus“, espresso kavos aparatų gamintojai gali sakyti „apie mus“ ir taip toliau. Norėdamas įnešti daugiau aiškumo ir praskleisti kavos virimo paslapčių šydą, brazilai rašo apie būtent vidutinio skrudinimo kavos didžiausią antioksidantinį poveikį Del Castillo (2002 ). Tokio skrudinimo kava dažniausiai naudojama ruošti kavą filtriniais kavos aparatais, užplikanti puodelyje, nuspaudžiamame kavinuke („frenchžpress“) ir kituose. Deja, espresso kavai gaminti beveik visada naudojama tamsaus skrudinimo kava, kitu atveju espresso gėrimas bus labai rūgštus ir beveik negeriamas. Tai būtų atsakymas tiems, kurie mano, kad tik espresso būdu pagaminta kava vertingiausia. Tačiau Navarini (2004) darbe buvo nustatyta, kad didžiausią emocinį poveikį (pasitenkinimą) turėjo tie individai, kurių kava buvo pagaminta būtent espresso būdu.
Vienoje iš aptariamo Meniu.lt publikuoto straipsnio išvadų teigiama, kad „įvairių maisto priedų su antioksidantais reikėtų griebtis tik kraštutiniu atveju – esant dideliam stresui ar pervargus, kadangi vartojant juos be reikalo šie gali atnešti daugiau žalos nei atnešti naudos“. Manau, tai ne apie kavą, nes kava nėra maisto priedas, o tikras ir naudingas maistas, kaip teigia ir Jose G.Dorea ir Teresa Helena M. Dar su šia išvada nesutinku ir dėl teiginio, kad antioksidantai gali atnešti žalos.
Meniu.lt straipsnio pabaigoje reziumuojama, kad „kava piktnaudžiauti nevertėtų, kadangi jos perteklius gali pakenkti bei padidinti inkstų akmenų riziką“. Manau, į šią išvadą kreipti dėmesio neverta, nes tai ne apie kavą, kaip maistą ir ne apie kavos virimo metodus, duodančius daugiau ar mažiau naudos sveikatai, bet tiesiog apie piktnaudžiavimą maistu. Šiuo atveju, gal net labiau tiktų palyginimai ir išvados - kas būtų, jei piktnaudžiautume mėsa, riešutais, vynu ar dar kuo ir kaip tai atsilieptų vieniems ar kitiems žmogaus vidaus organams. Be abejonės, vien kava sotus nebūsi ir kava maitintis neįmanoma. Kava dažniausia vartojama malonumui pajusti arba kaip psichostimuliantas, tačiau kava normaliai niekada nevartojama vietoj maisto. Dar straipsnyje minimi „laisvieji radikalai“ ir neaišku ar jie naudingi žmogaus organizmui ar kenksmingi? Iš vienos pusės autorius rašo, kad „LR greitina senėjimo procesus ir gali prisidėti prie įvairių ligų vystymosi“, taip lyg ir duodamas suprasti kad jie nenaudingi žmogui, tuojau pat kitame sakinyje sakoma, kad „žmogaus organizmas reguliuoja, kiek jų reikia ir palaiko būtiną jų lygį, t.y. tiek, kiek reikia mūsų organizmui funkcionuoti“. Taip lieka ir neaišku, kas norėta pasakyti straipsnio autoriaus apie laisvuosius radikalus. Brazilų veikale teigiama, kad kava yra labai didelis antioksidantų šaltinis, kurie naudingi žmogui, nes pagerina kai kurių naudingų organizmui mikroelementų įsisavinimą (Manach 2004). Namba & Matsuse (2002) tyrimai rodo, kad kavos antioksidantinės savybės padeda užkirsti kelią žalingam laisvųjų radikalų poveikiui ir netgi padeda organizmui apsisaugoti nuo virusinių infekcijų. Anese & Nicoli (2003) yra nustatę, kad mažesniu antioksidantiniu poveikiu pasižymi kavos gėrimai, kurie ne šviežiai pagaminti, bet iš anksto paruošti vartojimui. Alus, pavyzdžiui, taip pat turi antioksidantų, bet Morales ir Jimenez-Perez (2004) ištyrė, kad kavos antioksidantų poveikis yra stipresnis nei alaus antioksidantų.
Kava pasižymi daugeliu įvairių teigiamų savybių žmogui, tačiau kartais tas poveikis būna nevienareikšmis. Vatten (1990) savo studijose rekomenduoja kavą naudoti kaip priešvėžinį, nuo krūties vėžio, preparatą lieknoms moterims, tačiau įspėja, kad gali būti atvirkštinis poveikis apkūnioms moterims. Mendilaharsu (1998 )tyrė susirgusius plaučių vėžiu, tačiau nustatė, kad kava jokio poveikio tam neturėjo, bet reikšmingą įtaką turėjo rūkymas.
Esama ir studijų labai aiškiai įrodančių kavos teigiamą poveikį. Dogasaki (2002) pastebėjo kavą turint net ir antibakterinių savybių. Rosengren (2004) ir Salazar-Martinez (2004) studijos rodo, kad ilgalaikis kavos vartojimas moterims sumažina diabeto riziką. Leitzman (1999), ištyręs 46008 (40-75 metų) vyrus nustatė, kad 2-3 puodeliai per dieną visais kavos virimo būdais sumažina galstouno ligos riziką, tik kava be kofeino nuo to neapsaugo. Schwartz & Weiss (1992) nustatė, kad reguliarus kavos vartojimas sumažina astmos simptomus bei veikia prevenciškai bronchinės astmos atsiradimui (Pagano 1988).
Borelli (2004) netgi pasiūlė naudoti ne tik kavą, bet ir kavos subproduktą – luobelę, kuri lieka po kavos skrudinimo, kaip potencialiai naują naudingą ingredientą, nes joje yra daug antioksidantų.
Parengė: Vytautas Kratulis, UAB „Šviežia kava“
Nuotrauka: 15min.lt
