Karštomis vasaros dienomis daugelis iš mūsų puolame gaivintis porcija ledų. Ar tai būtų pieniški gelato, grietininis plombyras ar vaisinis šerbetas – ledai yra vienas populiariausių desertų visame pasaulyje.
Tiesa, kadaise šis gaivus saldumynas buvo išskirtinai turtingųjų privilegija – žmonės šaldytuvų neturėjo, tad išlaikyti ledus neištirpusius buvo ne tik nelengva, bet ir brangi užduotis. Tobulėjant technologijoms, tik XIX a. pabaigoje ledai tapo masinio vartojimo produktu. Kaip gi visa tai nutiko?
Ledų priešistorė: kinai, Romos imperija ir Markas Polas
Nors šiandien puikiais ledais labiausiai garsėja italai, iš tiesų, jų pirmieji išradėjai buvo kinai. Manoma, kad ši tauta jau maždaug prieš 3000 metų iš ledo ar sniego bei įvairių vaisių gamino kažką panašaus į šerbetą, o 200 m. pr. m. e. istoriniuose šaltiniuose minimas patiekalas, gaminamas iš ryžių ir šaldyto pieno.
Kitos kultūros, kaip antai persai, graikai bei romėnai, taip pat mėgo gaivintis ledais. Štai pasakojama, kad Aleksandras Makedonietis skanaudavo sniegą, maišytą su medumi, o Romos imperatorius Neronas labiau mėgo vaisių ir sulčių skonius. Pastarasis, norėdamas niekada nepritrūkti ledų, savo pavaldinius nuolatos siųsdavo į kalnus pargabenti sniego ir ledo.
Po Romos imperijos žlugimo ledai Europoje kurį laiką buvo primiršti, kol XIII a. jų gamybos receptą iš Kinijos į Italiją atvežė garsus keliautojas Markas Polas. Pieniški ledai iš karto sužavėjo italus, o vėliau po truputį išplito po kitas Europos šalis.
Renesansas ir Kotryna Mediči
Padėkoti už tai galime italų didikei Kotrynai Mediči. Kaip tikra maisto gurmanė garsėjusi Kotryna 1533 m. ištekėjo už Prancūzijos princo Henriko, vėliau tapusio ir Prancūzijos karaliumi. Iš Florencijos į Paryžių su savimi didikė atsivežė ne tik nemažą kraitį, bet ir italų šefus bei ledų skanavimo tradicijas.
Nors italai XV-XVI a. ledus jau ragaudavo reguliariai, prie jų populiarumo dar labiau prisidėjo Florencijos architekto Bernardo Buontalenti 1565 m. išrasta ledų šaldymo technologija. Tuo tarpu 1686 m. iš Sicilijos kilęs žvejys Francesco Procopio dei Coltelli ištobulino ledų gaminimo mašiną. Technologijų plėtra lėmė, kad ledai pamažu tapo ne tik didikų, bet ir paprastų mirtingųjų malonumas.
Į Ameriką ledai atkeliavo kartu su italų imigrantais XVIII a. 1776 m. Niujorke buvo atidaryta pirmoji ledainė, o 1851 m. Baltimorėje – pirmasis ledų gamybos fabrikas, pradėjęs masinės ledų gamybos erą. Įdomu tai, kad šiandien daugelio mėgiami vafliniai rageliai buvo išrasti tik prieš kiek daugiau nei 100 metų. 1903 m. juos užpatentavo Niujorke gyvenęs italas Italo Marchiony.
Ledų istorija Lietuvoje
Lietuvos didikai ledus skanauti pradėjo netgi anksčiau nei kitur Europoje. Manoma, kad dar Gedimino laikais pirkliai iš Rytų, persai ir armėnai, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvežė šerbeto gamybos receptą. Šerbetui gaminti naudoti tiek Lietuvoje užauginti, tiek iš užsienio atvežti vaisiai ir uogos, o viskas saldinta medumi ar cukrumi.
Pieniški ledai mūsų šalyje atsirado XVI a., kuomet kunigaikštis Žygimantas Senasis vedė ne ką kitą, o Italijos kunigaikštytę Boną Sforcą. Tiesa, italė neturėtų prisiimti visų nuopelnų už pieniškų ledų išpopuliarėjimą Lietuvoje. Mūsų kunigaikščiai gana aktyviai bičiuliavosi su kitų Europos šalių diduomene, lankydavosi užsienyje, tad su įvairiomis kulinarinėmis naujovėmis buvo pažįstami.
Ledų rūšys kiekvieno skoniui
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė ledų rūšių ir panašių į ledus patiekalų. Turbūt populiariausi pasaulyje yra itališki gelato, gaminami iš pieno ir cukraus. Nuo kitų pieniškų ledų gelato skiriasi tuo, kad yra mažiau riebūs ir tirštesni, mat gamybos procese į juos nepatenka daug oro. Vien Italijoje priskaičiuojama apie 5,000 ledainių ir 15,000 gatvės ledų pardavėjų – kartu jie pagamina daugiau nei pusę visų šalies ledų.
Be gelato, daugelyje šalių populiarus ir plombyras arba grietininiai ledai. Šie pradėti gaminti Prancūzijoje: jų pavadinimas kilęs iš Plombieres-les-Bains miesto. Garsiųjų Eskimo ledų tėvynė – JAV Ajovos valstija. Būtent čia gyvenęs Christian Nelson sugalvojo vanilinius pieniškus ledus padengti šokolado glaistu, o vėliau užpatentavo ir ledų ant pagaliuko gamybos aparatą.
Kitose pasaulio šalyse galima rasti ir dar įdomesnių ledų variantų. Štai Filipinuose populiarus patiekalas yra halo-halo: tai vaisiniai ledai, patiekiami kartu su saldintomis pupelėmis, vaisiais, ryžiais ir kitais ingredientais. Tuo tarpu Indijoje valgomi Kulfi – labai tirštos konsistencijos saldūs pieniški ledai, primenantys kremą. Kulfi gali būti įvairiausių skonių – rožių, mango, kardamono, pistacijų, ir yra patiekiami mažyčiuose indeliuose.
Aišku, nepamirškime ir vaisinio šerbeto, ledų kokteilių ar šaldyto jogurto. Žmonės visame pasaulyje nuo seniausių laikų ieškojo būdų atsigaivinti ir pasmaližiauti, tad šiandien galime džiaugtis tiek daug įvairių ledų rūšių. Kokius ledus rinksitės – priklauso nuo jūsų skonio ir nuotaikos. Skanaus!
Akvilė Ben Heim @Meniu.lt
