Užuot sakę „mafija“, sakykite – marcipanai

Italijos Sicilijos sala, be abejo, pasaulyje labiausiai tapo žinoma kaip mafijos tėvynė, tačiau iš tikrųjų ją garsinti turėtų nuostabūs marcipanai. Čia jie gaminami tarsi meno kūriniai, o kiekvienas „vaisius“ – tiksli originalo kopija – atrodo tarsi tik ką atvežtas iš Palermo Vucciria turgaus.

Žymiausias Sicilijos salos produktas „apgauk akį“ (pranc. trompe l'oeil) – saldus „vaisius“ iš marcipanų,teigia „Financial Times“ laisvalaikio priedas „Weekend“.

Legenda pasakoja, jog marcipanai pradėti gaminti Sicilijoje esančiame La Martorana vienuolyne: vieną gražią dieną vienuolės išgirdo, kad jų aplankyti atvyksta vyskupas. Pirmiausia jos nuskubėjo į La Martorana bažnyčią pažiūrėti, ar ji baigta tvarkyti po restauracijos. Tačiau renovacija, dėl kurios buvo pašalintos beveik visos Normanų mozaikos ir pakeistos gipsiniais angelais bei banaliomis mėlynos spalvos freskomis, vienuoles nuvylė. Tik keli tamsūs bažnyčios kampai vis dar spindėjo raudonomis ir auksinėmis mozaikomis. Ne ką geresnis vaizdas buvo ir sode, jis glūdėjo giliame žiemos sąstingyje. Vienuolės susibūrė virtuvėje vis svarstydamos, kuo nustebinti vyskupą.

Besikalbėdamos jos nedykaduoniavo: apvirė ir nulupo migdolus, apipylė juos cukrumi ir sutrynė grūstuvėje. Sutrintą masę sumaišė su nedideliu kiekiu kiaušinio baltymo ir drebančiomis rankomis pradėjo marcipanų tešlą kočioti į rutuliukus. Tai pakišo seseriai Eloisai (tokį vardą gavusiai XII a. vienuolyno įkūrėjos Eloisos Martorana garbei) puikią idėją:

„Kodėl mums nenudažius marcipanų kaip tikrų vaisių ir nesukabinus jų sode ant medžių?“ Vienuolės sulipdė spindinčius apelsinus, skaisčias citrinas, rusvus obuolius, smailas dygias kriaušes, mirgančias vyšnias, granatus ir prinokusias figas. Persikai ir abrikosai buvo padengti pilkšvais pūkeliais. Jos prigamino net saldžių kaštainių, tikroviškai truputį išsišovusių iš lukšto. Iš likusios masės padarė migdolinius saldainius.

Verslas įsisuko
Vyskupas, vaikštinėdamas vienuolyno sode, negalėjo atsistebėti tokia gausybe įvairių medžių su tiek daug prinokusių vaisių, nors buvo žiemos vidurys. Jis dar labiau apstulbo per vakarienę, kai jo atkąsta sodri „braškė“ pasirodė esanti pagaminta iš marcipanų masės. Taigi – vienuolės ir toliau gamino marcipaninius vaisius, kurie ir dabar yra vadinami frutta di martorana. Jos pardavinėjo gaminius prie savo vienuolyno durų, prie kurių horizontaliai buvo pritvirtintas ratas. Pirkėjai padėdavo tuščias pintines ant rato, šis apsisukęs sugrąžindavo jas pilnas marcipaninių vaisių. Tokiu būdu uždaro vienuolių ordino narės niekada nepamatydavo savo susižavėjusių pirkėjų.

Marcipanų rojus
Šiandien La Martorana bažnyčia su trimis raudonais kupolais dar vis stovi, nors vienuolyno jau seniai nebėra, – frutta di martorana gaminimo meną perėmė Palermo kepyklėlės ir užkandinės. Bene geriausiai vertinama užkandinė „Bar Alba“, veikianti San Giovanni Bosco aikštėje, kur reikėtų apsilankyti spalio pabaigoje.

Tuo metu Palerme švenčiama Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 ir 2 dienomis), taigi mirusieji šiomis dienomis sugrįžta ir palieka geriems vaikams saldumynų bei dovanų.

Kiekviena pyragaičių parduotuvė stengiasi nurungti savo kaimynes fantastiškai dekoruotomis vitrinomis. Vienos iš jų būna išpuoštos marcipaninėmis žuvimis, kitos – butaforiniu maistu: netikrais marcipaniniais spagečiais, kiaušiniene su geltonais viliojančiais blizgančiais tryniais, mėsainiais bei sumuštiniais su apetitiškai besisunkiančiu įdaru. Iš marcipanų galima pagaminti visus pietus arba tik gabalėlį picos.

Kam gali nepatikti marcipanai, žinant, su kokiu kruopštumu reikia nudažyti, pavyzdžiui, slyvą? Marcipaninės daržovės, nors jos taip pat nepaprastai realistiškos, kai kuriems gali patikti mažiau. „Man ypač ne prie širdies česnako „skiltelės“, rašo „Weekend“ straipsnio autorė.

Parengė Loreta Urbaitė
„Verslo žinios“, 2006 06 16
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>