Patys mažiausi iš mūsų yra labiausiai nuskriausti. Dar net negimęs kūdikis nuodijamas per į motinos organizmą patekusį maistą, higienos priemones, ore sklandančias toksines medžiagas. „Ozone“ jau minėtas Niujorke skelbtas drastiškas teiginys, jog motinos pieną, jei jis būtų pilstomas ir pardavinėjamas, sveikatos priežiūros specialistai įsakytų pašalinti iš prekybos dėl per didelės nuodingųjų medžiagų koncentracijos.
Atrodo, šiuolaikinis spindintis ir patogus pasaulis žmogui yra kur kas labiau priešiškas ir pavojingas, nei gyvenimas priešistorinėse bendrijose. Laukiniai žvėrys buvo bent jau regimas pavojus. Bet nereikia nukabinti nosies – kova už sveiką, ligų nekamuojamą ateitį nepaliaujamai vyksta. Tik, kaip visada, trūksta karių...
Mokslininkų įrodymai
Jei būtų tiksliai žinoma, kad organinis maistas turi įtakos žmogaus sveikatai – būtų kur kas mažiau svarstoma jį renkantis. Kol kas jis vis dar suvokiamas kaip keista užgaida. Tokia pat užgaida kaip auksinis šviestuvas svetainėje.
Šiemet tarptautinėje „Biofach“ parodoje Niurnberge „FQH“ (Tarptautinė organinio maisto kokybės ir sveikatos tyrimų asociacija) mokslininkai pateikė tęstinio tyrimo rezultatais pagrįstus įrodymus, kad organinio maisto vartojimas yra tikrai sveikesnis pasirinkimas.
KOALA – pirmoji tęstinė studija, kurioje tirta organinio maisto įtaka sveikatai. Nuo 2000 m. Olandijoje vykdytas projektas, kurio rezultatai patvirtino, kad organinio maisto racionas teigiamai veikia sveikatą.
Pastebėta, kad laikantis griežtai organiniu maistu paremtos dietos 30 proc. vaikų sumažėja egzemos rizika. Taip pat mažesnė ir alerginių kvėpavimo takų ligų rizika.
Anot tyrimo rezultatus pristačiusios mokslų daktarės Lucy Van De Vijver iš Olandijos Lois Bolk instituto, galų gale galima daryti realias išvadas, kad organinis maistas yra tikrai sveikesnis ir mažiau alergizuojantis.
Tęstiniame projekte nuo 34 nėštumo savaitės stebėtos 2834 moterys. Tyrimas tęstas iki tol, kol kūdikiai pasiekė dvejų metų amžių.
Tiriamos moterys pagal mitybos įpročius buvo pasiskirstę į tris kategorijas: įprastinis maistas, maišyta dieta ir griežtai organinė dieta (daugiau nei 90 proc. organinių produktų). Alergizuojančio poveikio apraiškos stebėtos pagal septynias produktų grupes: kiaušinius, mėsą, daržoves, vaisius, pieno produktus, duoną, sausus produktus (tokius kaip ryžiai, pupelės, kviečiai).
L. Van De Vijver pastebėjo, kad dar didesnė organinio raciono įtaka organizmui turėtų išryškėti kūdikiui augant. Dėl to būtina toliau vystyti tyrimus ir neapsiriboti ankstyvos kūdikystės stadija.
Pliusai organiniam maistui
Ta pati „FQH“ asociacija yra susisteminusi įvairią mokslinę medžiagą, kurioje nagrinėti organinio maisto privalumai. Atmetus į šalį anekdotinius tyrimus, tokius kaip „ūkininkų spermos kokybė geresnė, nei kitų vyrų“ ir analizuojant tik rimtus projektus, išskirti jau pastebėti organinių produktų pranašumai prieš įprastinius pagal maistingumą:
· Organiniuose pieno produktuose yra daugiau riebiųjų rūgščių (omega – 3 ir CLA, konjuguota linoleino rūgštimi).
· Organinėse lapinėse daržovėse daugiau vitamino C.
· Organinių vaisių ir daržovių sudėtyje daugiau antioksidantų.
· Organiniuose grūduose yra daugiau proteinų.
Maistingumas dar nėra galutinis rodiklis, kuriuo triumfuoja organinis maistas. Asociacija ypač akcentuoja poveikio sveikatai svarbą. Tam skirti ir tolimesni tyrimai.
Kūdikiai – didesnės rizikos grupė
Mokslininkai vis dar nesutaria, ar organinis kūdikių maistas yra maistingesnis už įprastą. Vis tik dėl vieno dalyko sutinkama be didelių ginčų. Besivystantis kūdikio organizmas yra kur kas trapesnis ir pažeidžiamesnis nei suaugusiojo. Pesticidų liekanos maisto produktuose kūdikiams kur kas pavojingesnės nei suaugusiesiems. Toksiniai chemikalai gali lengvai pažeisti hormonų ar centrinę nervų sistemą. Taigi maistas gali būti vienas iš faktorių, prisidedančių prie susilpnėjusios protinės veiklos ar elgesio sutrikimų.
Atliekant įvairius tyrimus su gyvūnais pastebėta, kad dėl pesticidų vystosi vėžys, kvėpavimo takų ligos, reprodukcijos sistemos sutrikimai, smegenų veiklos problemos.
Nerimauti dėl maisto reikia ir dėl to, kad toksinių medžiagų veikimui svarbi kūno masė: kuo ji didesnė, tuo silpnesnis poveikis. Ką tuomet reiškia keli kūdikio kilogramai? Taip pat kūdikiai patenka į didesnės rizikos grupę dėl iki galo neišsivysčiusio virškinamojo trakto – mažesnis atsparumas nuodingoms medžiagoms.
Pesticidų liekanos maiste taip pat gali apsunkinti svarbių maistingųjų medžiagų įsisavinimą.
Organinį maistą turėtų vartoti ir besilaukianti moteris. Nereikia pamiršti, kad vaikutis maitintis pradeda būdamas gimdoje. Įrodyta, kad pesticidai geba pasiekti vaisių per placentą. Nerimą turėtų kelti ir mintis, kad kai kurie poveikiai išryškėja ne iš karto, fatališkos pasekmės gali pasireikšti ir po daugelio metų.
Švaraus maisto paieškos
Pirmasis žingsnis – organinio kūdikių maistelio pirkimas. Nereikia baidytis aukštesnės kainos. 2003 m. Vašingtono universitete atlikto tyrimo duomenimis, kūdikių, vartojusių tik organinį maistą, organizme pesticidų liekanų buvo rasta šešis kartus mažiau nei tų kūdikių, kurie valgė įprastinį maistą.
Švieži vaisiai ir daržovės yra pavojingesnės pesticidų klaupyklos, nei konservuoti. Tad reikia itin atidžiai juos rinktis. Jei dėl kokių nors mistiškų priežasčių nepavyksta sužvejoti organinių produktų turguje ar parduotuvėje, tenka pasiraitoti rankoves, siekiant namų sąlygomis nors kiek apvalyti produktą. Tai, kad naudingiausios medžiagos kaupiasi vaisiaus odelėje, jau turbūt seniai pamiršta tiesa, bet jei dar kažkas ja tiki – patartina kuo greičiau keisti mąstymą. Odelėje susikaupia daugiausia pesticidų liekanų, dėl to ją būtina pašalinti. Jei odelė pernelyg graži, kad ją būtų galima nuimti, ar kokie kiti įsitikinimai neleidžia to daryti – vaisių ar daržovę reikia gerai nušveisti po tekančiu vandeniu. Jei tai lapinės daržovės – būtina pašalinti viršutinius lapus. Produktus, kurių negalima nušveisti ar nulupt (vynuoges, braškes ir pan.) patartina trumpam pamerkti ir vėliau nuskalauti.
Ruošiantis gaminti mėsos produktus, taip pat patartina pašalinti riebalinį sluoksnį, nes nuodingosios medžiagos dažniausiai akumuliuojasi būtent jame.
Siekiant sumažinti toksinių medžiagų kiekį kasdieniame racione, galima mėginti vengti „Purvinojo tuzino“ narių, kurie buvo paskelbti Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus apie 43 000 testų. Tai pavojingiausi ir kartu, deja, vieni populiariausių vaisių ir daržovių: persikai, obuoliai, braškės, špinatai, nektarinai, salierai, kriaušės, vyšnios, bulvės, paprikos (raudonos ir žalios), salotos, vynuogės.
Kartu su „nedraugiškų“ produktų sąrašu paskelbtas ir „gerasis“, jame – svogūnai, avokadai, šaldyti kukurūzai, ananasai, mangai, šparagai, šaldyti žirneliai, kiviai, bananai, kopūstai, brokoliai, papajos.
Šioje vietoje norėtųsi pridurti pastabą, kad tai, kas aktualu Amerikoje, nebūtinai tampa šventa taisykle Europoje. Tiek kosmetikos, tiek maisto pramonės sektoriuose Europos Sąjungos reikalavimai produktams griežtumu lenkia amerikietiškuosius.
Aišku, geriausia alternatyva – organinis maistas. Gaila, kad mūsų šalyje niekaip nesusiformuoja tvirta tiesioginio pardavimo tradicija, kuomet pirkėjas pažįsta pardavėją, gali nuvykti pas jį į ūkį, visiškai pasitikėti perkama produkcija. Ši praktika jau kurį laiką propaguojama užsienio šalyse, o keistojoje Amerikoje kai kur tampa net savotiška turizmo rūšimi.
Parengė Kristina Kučinskaitė
Šaltiniai: Foodnews.org/release.php
Consumerreports.org
Babycenter.com
Leidinio „Ozonas“ informacija
