Sumuštinis – pagal mokslinę formulę

Jei planuojate atidaryti užkandinę ir manote, jog pagaminti karštą sumuštinį yra vieni niekai, smarkiai apsirinkate. Britų tyrinėtojai paskelbė, jog tobulai paskrudinti sumuštinį yra ištisas mokslas. Didžiosios Britanijos Lidso universiteto mokslininkai į sumuštinio problemą pažvelgė rimtai. Jie atliko didelį tyrimą, kurio rezultatas – tobulai paskrudinto tradicinio britiško sumuštinio su bekoniena formulė.

Darbas, kuriam vadovavo daktaras Grehemas Kleitonas (Graham Clayton), parodė, kad svarbiausia savybė, lemianti šio kulinarinio gaminio kokybę, yra tinkamas traškumas bei tai, ką mokslininkai pavadino „duonos charakteristikų tvirtumu“, paprastesniais žodžiais – ar duona netrupa, nesuyra į gabaliukus. Tai paneigė išankstinį nusistatymą, jog svarbiausias dalykas mėgstantiems tokius sumuštinius yra bekonienos skonis bei kvapas.

Matavo prietaisais
Mokslininkai aiškinosi, kokios sumuštinio savybės valgytojams suteikia daugiau malonumo, o kurie dalykai jų pasitenkinimui turi mažiau įtakos.

Bent jau skrandžiui nelengvuose bandymuose dalyvavo pusšimtis degustuotojų: ragautojai turėjo įvertinti sumuštinių kvapą ir skonio savybes. Iš viso eksperimentas tęsėsi daugiau kaip tūkstantį valandų. Buvo išbandyta apie 700 sumuštinių rūšių: jie skyrėsi tuo, kaip buvo supjaustyta duona bei bekoniena, kiek laiko buvo skrudinta pradžioje – bekoniena, o po to – jau ir visas sumuštinis, kokie buvo naudojami produktai.

Tikras įžeidimas būtų sakyti, jog tyrėjai tiesiog prisikimšo pilvus: jie savo potyrius fiksavo su mokslininkams būdingu tikslumu. Tarkim, išmatavo, jog kandant tinkamai paruoštą sumuštinį pasigirstančio garso stiprumas turi siekti 0,5 decibelų.

Matematiškai išreikšta tobulo sumuštinio formulė yra tikrai sudėtinga. Pirmiausia ją sudaro dvi jėgos: pirmoji, kurios reikia atsikąsti sumuštinio, kol jis dar šaltas, antroji – kurios reikia kandant jau paskrudintą. Į formulę taip pat įrašyta bekono rūšis, prieskoniai, skrudinimo laikas, patiekiamo valgio temperatūra, kiti dėmenys.

Didesnę praktinę naudą turi tyrimo autorių išvados, koks karštas sumuštinis tūrėtų įtikti vidutiniam statistiniam valgytojui. Taigi: duoną reikia imti baltą naminę, o bekonieną su raumenų sluoksniais – išpjautą iš nugarinės. Duoną dera supjaustyti vieno dviejų centimetrų storumo riekėmis, o mėsą – kuo ploniau. Gaminti maistą reikia iš anksto įkaitintoje orkaitėje su skrudintuvu. Tikslus gaminimo laikas – septynios minutės, o skrudinimo temperatūra – net 240 laipsnių.

Peilis kepenims
Kol vieni ieško geriausios sumuštinio formulės, kiti įrodinėja, jog tokio maisto reikėtų apskritai vengti. Tai, jog mintant vadinamuoju greitmaisčiu galima vos per mėnesį susigadinti kepenis, įrodė vienas Pietų Korėjos judėjimo „Pilietinis judėjimas už švarią aplinką“ aktyvistas. Jis surizikavo savo sveikata norėdamas gauti patvirtinimą, jog tie, kas alkiui numalšinti renkasi mėsainius, dešrainius, sviestainius ir panašų maistą, gali gana greitai atsidurti ligoninės palatoje.

31 metų amžiaus bandytojas beveik keturias savaites maitinosi populiariausiose Seulo tarptautinių bei vietinių greitojo maitinimo tinklų užkandinėse. Tokiose vietose jis valgydavo tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir vakare. Kaskart korėjietis užsisakydavo mėsainį ar ką nors panašaus bei porciją keptų bulvyčių. Savo pojūčius bandytojas kasdien aprašydavo dienoraštyje, o jo sveikatos būklę stebėjo gydytojai.

Aštuonioliktąją eksperimento dieną drąsuolis parašė, jog grimzta į depresinę nuotaiką, pajuto, jog jam darosi sunkiau judėti. Dar po savaitės gydytojai nustatė, jog ėmė smarkiai blogėti vyriškio sveikata, o labiausiai neigiamai toks maitinimasis atsiliepė kepenims. Nenorėdami, kad būtų prieita pavojinga riba, medikai privertė aktyvistą eksperimentą nedelsiant nutraukti anksčiau numatyto laiko.

Beje, specialistų nuomone, sveikatai atsiliepė ne tik pats maistas, bet ir tai, jog buvo valgoma paskubomis. Tam, kad atstatytų organizmą, gydytojai korėjiečiui, be kita ko, „prirašė“ valgyti daug daržovių salotų. Aktyvisto kolegos visą eksperimento eigą fiksavo vaizdo kamera ir dabar nufilmuotą istoriją naudoja skleisdami savo sveikos gyvensenos idėjas.

Gytė Sirgėdaitė
„Verslo žinios“, 2007 04 13
 Herkaus Milaševičiaus nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>