Rytų šalių žmonės jau seniai suprato, kad mūsų savijauta ir išvaizda priklauso nuo to, ką mes valgome. Neatsitiktinai straipsniuose apie japonų virtuvę beveik visada pabrėžiama, kad ji yra sveika. O sveika ji todėl, kad tiek patiekalų, tiek ir padažų bei kitų prieskonių gamybai naudojami tik natūralūs ir aukščiausios kokybės produktai. Šiomis savybėmis pasižymi ir visame pasaulyje žinomas sojų padažas „Kikkoman“.
Gyvenimo kokybė – tai ne tik etiketė ant drabužių, logotipas ant automobilio, namų kinas ar auksu ir briliantais puoštas šveicariškas laikrodis. Kokia nauda iš šių prestižinių daiktų, jei sergate nepagydoma skrandžio ar kita virškinamojo trakto liga? Mūsų organizmas reaguoja į viską, ką su juo darome, tad nenustebkite, jei po penkiolikos metų, kurių metu valgysite mėsainius ir gersite gazuotą limonadą, gydytojas lieps visą likusį gyvenimą laikytis griežtos dietos.
Japonai ypatingai stengiasi saugoti savo sveikatą, vartodama tik sveiką, natūralų, gerai suderintą ir svarbiausia – kokybišką maistą. Todėl nenuostabu, kad jau eilę metų Tekančios saulės šalies gyventojai visame pasaulyje pirmauja pagal didžiausią gyvenimo trukmės vidurkį.
Tad ar nevertėtų pasekti japonų pavyzdžiu, nustoti niokoti savo organizmą konservantais ir kitomis organizmui kenkiančiomis medžiagomis, esančiomis maiste, ir pradėti valgyti tik sveikus, kokybiškus patiekalus ir jų priedus?
Parduotuvėse pristatomas sojų padažo asortimentas labai siauras, o parduotuvių lentynose dažniausiai dominuoja gana pigi ir tuo patraukli kinų produkcija. Tačiau Europoje ir Amerikoje populiaresni visgi yra ne kinų, o šiek tiek brangesnis japonų variantas – sojų padažas „Kikkoman“. Iškyla pagrįstas klausimas: jeigu dviejuose skirtinguose buteliukuose esti vienodos spalvos skystis, kuris ir vadinasi panašiai, kam mokėti brangiau? O mokėti brangiau verta – dėl kokybės. Be abejo, kinų produkcija nėra labai bloga. Tačiau į mūsų šalį kol kas yra vežami toli gražu ne geriausi pavyzdžiai – padažo sudėtyje dažniausiai yra konservantų, kurie, kaip žinia, kenkia žmogaus organizmui. Sojų padaže „Kikkoman“ konservantų nėra. Jame nėra nieko, išskyrus vandenį, sojas, kviečius ir druską. “ Kikkoman” padažas brandinamas natūralios fermentacijos būdu, nenaudojant fermentaciją spartinančių priedų.
Sojų padažas, kaip teigia istorikai, buvo sukurtas Kinijoje prieš 2500 metų. Pasak legendos, šioje šalyje viešėjusiam japonų žyniui labai patiko pastarasis prieskonis, todėl grįžęs į savo tėvynę žynys pats pradėjo gaminti sojų padažą. Priešingai nei kinai, japonai į sojų padažo receptą įtraukė ir kviečius, dėl kurių Tekančios saulės šalies padažas įgavo švelnesnį skonį. „Kikkoman“, be abejo , buvo pagamintas žymiai vėliau, 1930 metais. Nuo to laiko padažo receptūra ir gamybos būdas nė trupučio nepakito. Be abejo , gamyklose (šiuo metu „Kikkoman corporation“ savo filialus yra įsteigusi ne tik Azijoje, bet ir Europoje (Olandijoje), JAV) naudojama šiuolaikinė įranga, mašinos, daugelyje gamybos etapų pakeitusios žmones, tačiau nepaisant to, gamybos technologija išliko nepakitusi. Ekspertų teigimu, būtent dėl šios technologijos „Kikkoman“ yra geriausias sojų padažas pasaulyje, kuriame galima išskirti net 247 skirtingų aromatinių ir skoninių savybių (net ir vanilės).
Tradicinių japoniškų patiekalų paruošimas, kaip pvz. suši, yra neisivaizduojamas be “Kikkoman” sojų padažo, tai yra viena iš būtinų ir iškirtinių sudedamujų dalių.
I.Į. „Lomadis“ informacija