Patarimai grybautojams

Kai kurie nuodingieji grybai savo skoniu, išvaizda ir kvapu labai panašūs į valgomuosius. Kaip neapsirikti?

Bemaž kiekvienas grybautojas turi savų gudrybių, kaip atskirti valgomąjį grybą nuo nuodingojo. Tačiau ar visada esame teisūs?

Klaidingi teiginiai:

* Kad visi nuodingieji grybai yra nemalonaus, aitraus skonio. Ne visada, pavyzdžiui, žalsvoji musmirė (labai nuodinga) yra švelnaus skonio, traški ir visiškai nekarti. Tą pati galima pasakyti ir apie raudonąją.

* Kad atskirti geruosius nuo blogųjų grybų galima pagal kvapą. Nepatikima. Žinoma, yra tokių, kurių kvapas tikrai nemalonus, bet pačių nuodingiausiųjų, pvz., žalsvosios musmirės, raudonosios musmirės kvapas kaip paprastų pievagrybių.

* Kad nuodingųjų grybų negraužia vabzdžiai, kirminai ir sraigės. Kai kurias nuodingųjų grybų rūšis jie graužia pasigardžiuodami.

* Kad patikrinti galima grybus pamerkus į pieną, jei pakliuvo „blogasis“ – pieną sutrauks. Tai ne rodiklis, nes pieną sutraukia pepsino fermentas ir organinės rūgštys, kurių pasitaiko tiek valgomuosiuose, tiek nuodinguosiuose grybuose.

* Kad jei į puodą, kuriame verda grybai, įmesime svogūno ir česnako galvutes ir šios patamsės – pakliuvo šungrybis. Nieko panašaus – svogūnas ir česnakas gali pakeisti spalvą paveikti ypatingojo tirozinazio fermento, kurio yra visuose grybuose.

* Kad į puodą, kuriame verda grybai, pamerktas sidabrinis šaukštas patamsės, jei pakliuvo šungrybis. Sidabras juoduoja paveiktas aminorūgščių, o jų yra beveik visuose grybuose.

* Kad nuodinguosius grybus „nukenksminti“ galima gerai pavirinus acto ir druskos sultinyje. Net nebandykite – apsinuodysite.

* Kad kuo didesnis grybas – tuo geriau. Netiesa – didelis grybas greičiausiai bus sukirmijęs. Beveik visuose peraugusiuose grybuose susikaupia irstančių baltymų ir riebalų medžiagos, kurios gali būti sutrikusio virškinimo priežastimi.

Patarimai grybautojams
* Nedėkite į krepšį grybų, kurių gerai nepažįstate.

* Kotelio apačioje gumbo formos sustorėjimas – daugeliui šungrybių būdingas ženklas.

* Nepirkite grybų be kotelių, nes būtent iš jo galima atskirti, pavyzdžiui, žalsvąją (baltąją) musmirę nuo ūmėdės.

* Daugelį šungrybių rūšių lengva supainioti su pievagrybiais. Todėl „pievagrybių“ geriau miške visai nerinkti – jų gausu parduotuvėse.

* Neragaukite jokių neapdorotų (nevirtų) grybų!

* Nerinkite pernokusių, suglebusių, sukirmijusių gerųjų grybų – yra didelė tikimybė apsinuodyti ir jais.

* Miško grybų negalima laikyti ilgiau nei 2-3 paras.

Pirmieji simptomai apsinuodijus sugedusiais valgomaisiais grybais, pasirodo po 5-7 val., šungrybiais – greičiau, pvz., musmirėmis, aitriuoju pušynbaravykiu, kelmabude – po 20-30 min. ar po 3 val.

Pirmieji požymiai: aštrus skausmas pilvo srityje, pykinimas, vėmulys, viduriavimas, svaigsta, skauda galva, atsiranda kvėpavimo, širdies darbo, virškinimo sutrikimų, muša šaltas prakaitas, gali atsirasti traukuliai.

Visais atvejais, pasijutus blogai, būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. O kol ši atvyks, ant galvos dėkite šaltus kompresus, gerkite šaltą vandenį, pieną, stiprią arbatą, trinkite kojas ir rankas.

„Vakarų ekspreso“ informacija