Vis dažniau parduotuvių lentynose galima pamatyti etikečių ant įvairiausių produktų su prierašu „be gliuteno”. Mityba be gliuteno dabar populiarumo viršūnėje, bet kas gi tas gliutenas, ar tikrai turėtume jo atsisakyti ir kokiuose produktuose jo ieškoti? Šiandien apie visus šiuos klausimus pakalbėkime išsamiau.
Kas yra gliutenas?
Įsivaizduokite bent kelis maisto gaminius, kuriuos valgant jaučiate daugiausiai pasitenkinimo. Minkštos bandelės, makaronai, keksiukai, pica… Visi šie patiekalai turi bendrą bruožą - jie pasižymi minkšta, elastinga tekstūra, dėl kurios mums taip malonu kramtyti ir mėgautis maistu. Ši tekstūra dažniausiai išgaunama tik tuomet, kai gaminama naudojant miltus, kurie turi gliuteno. Iš tokių miltų pagaminta tešla puikiai minkosi, yra puri ir tąsi. Iš tiesų, gliutenas yra grūdo dalis, tai sudėtinis baltymas, kuris patiekaluose veikia tarsi „klijai” ir sujungia visus ingridientus į vieną visumą.
Kokiuose produktuose yra gliuteno?
Daugiausiai gliuteno yra kvietiniuose ir ruginiuose gaminiuose, taip pat perlinėse bei manų kruopose, bulguro košėje, kartais ir avižose. Gliutenas dažniausiai neatskiriamas nuo miltinių patiekalų, batono, pyragaičių, riestainių, įvairiausių blynelių, paplotėlių, duoniukų ir netgi padažų, tokių kaip sojos.
Tačiau ne visos kruopos ar iš jų pagaminti miltai automatiškai turės ir gliuteno. Pavyzdžiui, nei ryžiai, nei grikiai neturi šios medžiagos. Begliutenėmis taip pat laikomos kukurūzų ar bolivinės balandos košės. Kai kurie net ir natūraliai gliuteno turintys miltai ar kruopos, gali būti mechaniškai apdirbti taip, kad gliutenas iš jų pašalintas, o visi gaminiai pagaminti su naujai pakeistos stuktūros grūdais, bus laikomi produktais be gliuteno.
Kodėl gliutenas susiliaukia tiek daug neigiamo dėmesio?
Nors gliuteno turintys grūdai ar jų miltai gali būti neatskiriama minkštutėlių kulinarinių šedevrų ir saldžių eksperimentų dalis, be kurių sunkiai įsivaizduojama konditerijos pramonė, tačiau gliutenas, ypač pastaruoju metu, susilaukia nemažai neigiamo vardo. Taip yra todėl, kad ši grūdo dalis gali sukelti uždegiminius procesus organizme, dėl to susilpnėja žarnyno sienelė ir į kraujotaką nepatenka visi reikalingi, su maistu gaunami vitaminai ir mineralai, o kūnas tarsi nuolatos kovoja su imuninę sistemą puolančiomis medžiagomis.
Vis daugiau ir daugiau žmonių pradadeda skųstis nemaloniais kūno pojūčiais suvalgę vienokį ar kitokį gaminį, kuriame yra gliuteno, vis dažniau nustatoma alergija jam, diagnozuojamos celiakijos ar Krono ligos. Kai simptomai yra silpnesni nei alergijos, tuomet gydytojas gali įtarti, jog net ir nesant alergijai, jautrumas šiai medžiagai yra padidėjęs.
Jei nesate tikras, ar jums tinka produktai, kuriuose yra gliuteno, verta atkreipti dėmesį į pagrindinius, su gliuteno netoleravimu ar jautrumu siejamus simptomus. Jei dažnai jaučiate pilvo pūtimą, skausmus, kaupiasi dujos, viduriuojate ar kaip tik negalite įprastu metu nueiti į tualetą, nuolatos patiriate virškinimo skausmus ir kylančią rūgštį, yra tikimybė, kad prieš tai valgėte maisto su gliutenu, kurio jūsų organizmas negali toleruoti. Kuo alergija ar jautrumas gliutenui didesni, tuo ir organizmo reakcija stipresnė, greitesnė ir ilgiau išliekanti.
Ar tikrai reikėtų suskubti atsisakyti gliuteno?
Nors su gliuteno netoleravimu ar alergija susiję pojūčiai skamba išties nesmagiai, tačiau iš tiesų, daug dažniau prastų virškinimo simptomų priežastimi gali būti visiškai su grūdais nesusiję produktai ar maisto deriniai. Nauji moksliniai tyrimai analogiškus gliuteno netoleravimui simptomus sieja su tam tikruose vaisiuose, daržovėse ar grūduose esančiomis medžiagomis - fruktanais, kurie taip pat gali iššaukti nemalonias kūno reakcijas.
Nors gliuteno netolerancija medikų nustatoma tikrai ne dažnai, tačiau vis daugiau žmonių, pajautę panašius simptomus, patys sau diagnozuoja šį sveikatos sutrikimą. Tuomet, vedini baimės, visiškai atsisako tokių plačių maisto grupių kaip grūdai. Sau paskirta diagnozė ir griežti mitybos apribojimai kartais gali turėti trumpalaikį efektą, tačiau padaryti didelės žalos tolimesnei sveikatos būklei, nes atsisakius grūdų, atsisakoma ir puikaus vitamino B12 ir geležies šaltinio, kurie yra būtini kraujo elementai sveikam žmogui, saugantys nuo mažakraujystės, taip pat užtikrinantys efektyvų nervinės sistemos darbą.
Be to, net ir nusprendę atlikti eksperimentą ir pasižiūrėti, kaip jūsų organizmas reaguos į mitybą, kurioje nebėra gliuteno, neskubėkite pirkti gaminių, ant kurių puikuojasi etiketės pabrėžiančios, kad šiuose produktuose nėra šio baltymo. Iš vienos pusės, tai yra mados ir marketingistų triukai norint paskatinti naujų produktų pardavimus - kartais begliuteniais šūkiais įvardijami gaminiai, kurie niekada ir neturėjo savo sudėtyje gliuteno. Be to, produktuose, kuriuose nebėra gliuteno, tam, kad tekstūra ir skonis išliktų patrauklūs vartotojui, dažnai jį pakeičia kitos sveikatai nedraugiškos medžiagos, kaip sintetiniai skonio stiprikliai, konservantai ir stabilizatoriai.
***
Nors įvairiausiose kruopose ir miltiniuose gaminiuose esantis gliutenas šiuo metu eskaluojamas kaip vienas iš didžiausių sveikatos priešų, nereikėtų suskubti vaikytis šios mados beatodairiškai. Gliuteno netolerancija turėtų būti nustatoma pasitelkus medicinos specialistą, kuris nuodugniai įvertins visus simptomus ir atlikęs tyrimus paskirs tinkamą gydymą. Tuo tarpu, paniškai pradėjus vengti visos grūdų grupės ir jos nepakeitus būtinaisiais alternatyviais produktais su tais pačiais vitaminais ir mineralais, sveikata labai greitai gali pablogėti. Galų gale, daug svarbiau nepamiršti, jog nemalonūs virškinimo pojūčiai daug dažniau gali kilti nuo dažno perdirbto ir greito maisto vartojimo, nei nuo natūralių produktų, kuriuose galbūt ir yra kažkiek gliuteno. Todėl būkite sąmoningi ir neribokite pilnavertiškų grūdų produktų su gliutenu vien dėl mados, ypač jei tai neapsunkina virškinimo ir neiššaukia kitų sveikatos problemų.
Lauryna Nelkinė @Meniu.lt
