Mėsos produktų gamintojai klaidina vartotojus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir teritorinių jos įstaigų inspektoriai, patikrinę prekyboje esančius mėsos gaminius ir mėsos produktų gamybos įmones, nustatė, kad mėsos produktai gaminami ir jais prekiaujama nesilaikant mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų.

„Nustatėme, kad dalis gamintojų nesilaiko mėsos gaminių standartų, patvirtintų gamybos receptūrų, ženklinime neteisingai nurodo sudėtinių dalių rūšis, kiekius, netinkamai ženklina maisto priedus, mėsos gaminių gamybai naudoja mechaniškai atskirtą mėsą (MAM) ir neženklina sudėtyje, gamybai  naudoja didesnius mėsos  pakaitalų ir užpildų kiekius nei numatyta teisės aktuose. Rasti pažeidimai leidžia daryti prielaidą, kad gamintojai sąmoningai klaidina vartotojus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Darius Remeika.

Beveik trečdalis mėsos gaminių gamybos įmonių nesilaiko patvirtintų gaminių receptūrų, neteisingai paženklina ar pateikia vartotojus klaidinančią informaciją. 77 proc. visų pažeidimų yra neteisingai ženklinimo etiketėje nurodyta mėsos gaminio sudėtis, rūšis, naudotų žaliavų kiekis, nenurodomas gamybai panaudotų žaliavų kiekis.

Patikrinimas buvo atliekamas visoje Lietuvoje. Nuo metų pradžios pareigūnai patikrino 794 mėsos prekybos įmones ir 113 mėsos perdirbimo įmonių. Patikrintos 5 414 mėsos gaminių ir šviežios mėsos siuntos. Šviežios mėsos ženklinimo pažeidimų nustatyta 175 atvejais, mėsos gaminių ir pusgaminių siuntų ženklinimo pažeidimai nustatyti 691 atvejis. Už pažeidimus nubaustos 146 įmonės. Skirta nuobaudų už 14 510 litų.

Pasak Dariaus Remeikos, gamintojai delsia pertvarkyti gamybą ir ženklinimą pagal naujus, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusius Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų reikalavimus bei Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas ir Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus. Nustatyta atvejų, kada gamintojai į mėsos gaminius deda tai, ko neturi dėti pagal patvirtintas receptūras ar Lietuvos standarto LST 1919 reikalavimus. Todėl vartotojai įsigyja prastesnės kokybės mėsos gaminius.

D. Remeikos teigimu, ypatingai didelį nerimą kelia tai, kad šiuo metu sparčiai populiarėja kraujo plazmos naudojimas mėsos perdirbimo pramonėje – dalis mėsos pakeičiama kraujo plazma. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato vis daugiau atvejų, kai kraujo plazma naudojama ir aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai. Kraujo plazma mėsos gaminiuose keičia ne tik gaminių maistines, bet ir skonines savybes. Vartotojai skundžiasi, kad suprastėjo mėsos gaminių kokybė, jų skonis.

„Žinoma, gamintojams tai apsimoka, tačiau nuo to nukenčia vartotojas. Gauname vartotojų skundų, kad verdamos dešrelės ištyžta, ar dešra turi pašalinį specifinį kvapą. Tarnybos tikslas, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą“, – tvirtina D. Remeika.

Pažeidimai nustatyti 38 įmonėse, esančiose Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos apskrityse ir Vilniaus mieste.

Straipsnio tęsinys>>

VMVT informacija
Interneto archyvo nuotrauka