Maisto produktai veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir… nuotaiką

Šokoladas ramina sielą. Jo poveikis organizmui – neįtikėtinas. Šis produktas gerina nuotaiką ir užtikrina psichinę pusiausvyrą. Smegenys pradeda daugiau gaminti serotonino (medžiagos, kuri padeda atgauti gerą nuotaiką). Tačiau mėgautis šiuo gardumynu reikia atsargiai. Tie, kas negali atsispirti šokoladui, ko gero nė nepastebi, jog dažniausiai jo įsigeidžia tuomet, kai „nėra nuotaikos“. Taip, jis išties skatina serotonino, vadinamo „laimės hormonu“, išsiskyrimą. Bet svarbu prisiminti, kad šokolade gausu riebalų ir angliavandenių. Taigi „perdozavus“ šio gardžiojo skanėsto ne tik nuotaika, bet ir kilogramai sėkmingai pradės augti. Kad neištiktų antroji pasekmė, šokoladu vaišinkitės ne daugiau, nei 2 kartus per savaitę.

Dar vienas stebuklėlis nuo depresijos – bananai. Šiuose geltonuose vaisiuose yra alkaloidų, nuo kurių gerėja nuotaika, pasijuntama kur kas geriau. Bananai valo, turi daug maistingų medžiagų, lėtai virškinami, padeda atsigauti. Šis vaisius praverčia net esant sausam kosuliui. Jie kietina vidurius, skatina dujų ir gleivių susidarymą. Beje, bananą žalinga valgyti, kuomet skrandis yra tuščias.

Pomidorai – išsilaisvinimas iš grandinių. Juose daug hidroksitriptamino, kuris padeda pamiršti susikaustymą ir priešiškumą. Ne veltui pomidorai vadinami meilės obuoliais.

Cinamonas – linksmumui. Jau senovės egiptiečiai žinojo cinamono savybes. Cinamono kvapas veikia labai erotizuojančiai, per nervines skaidulas suaktyvina visą organizmą ir sukuria nuostabią nuotaiką.

Petražolė – drąsai. Senovės Romoje į narsių gladiatorių maistą buvo pridedama daug petražolių, kurios turėjo padvigubinti jų galią ir narsą. Petražolėse yra vitamino C, kuris sukelia energijos antplūdį, ir apiolio, kuris žadina.

Svogūnas – vietoj aspirino. Jo galvutėje esantis garstyčių aliejus pasižymi beveik tokiu pačiu poveikiu, kaip ir aspirinas. Eterinis aliejus alicinas turi priešuždegiminių ir antispazminių savybių.

Žuvis – žvalumo šaltinis. Baltymingas maistas. Taigi ir žuvis padidina aminorūgščių kiekį, kuriose yra torocino. Žmogus tampa žvalesnis, pagerėja atmintis. Tai lengvai virškinamas ir organizmo pasisavinamas maistas. Gydo skrandžio sutrikimus, auglius, žadina apetitą, gerina regėjimą.

Krienai – gripo profilaktikai. Juose esama medžiagos, kuri didina organizmo atsparumą užkrečiamoms ligomis. Be to, krienai gerai valo organizmą nuo gleivių, kad ir kokie būtų gleivinių pažeidimai.

Pienas – labai maistingas produktas. Ką tik pamelžtas, dar neataušęs pienas stiprina smegenis, teikia joms labai reikalingos drėgmės, gydo nuo užmaršumo, gerina veido spalvą, o taip pat stiprina širdį, gelbsti nuo liūdesio ir blogos nuotaikos. Jis naudingas sergant visomis organizmą sausinančiomis ligomis.

Burokėlių sultys labai padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams ir apskritai gerina kraujo sudėtį. Burokėliuose ypač daug cukrų, daug mangano druskų ir šiek tiek kalio. Laisvina vidurius. Iš pradžių rekomenduojama gerti mišinį su morkų sultimis, vėliau pamažu didinti burokėlių sulčių kiekį, kol organizmas įpras prie naudingo valomojo poveikio.

Žalių morkų sulčių galima išgerti 0,5 litro ir daugiau. Tai pats turtingiausias vitamino A (karotino) šaltinis. Šį vitaminą organizmas greit sugeria. Morkų sultyse yra kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, vitaminų. Šios sultys gerina apetitą, virškinimą ir dantų struktūrą. Pastebėta, kad sultys didina organizmo atsparumą infekcijoms.

Kiekvieno mūsų maiste nuolat trūksta kokių nors medžiagų. Bet tvirtinti, kad organizmas pats geriausiai žino, ko jam reikia, ne visai teisinga. Jei vakare saujomis šlamščiate saldainius, suvalgote nemažai džiovintų vaisių arba vienu prisėdimu sudorojate puskepalį duonos, tai visai nereiškia, kad būtent to labiausiai ir trūko. Aklai pasikliauti apetitu tikrai nereikėtų, nes dažnai jis būna apgaulingas. Valdykite jį patys: peržiūrėkite savo valgiaraštį ir… emocinę būklę. Pakeitę mitybą greičiau atgausite dvasinę pusiausvyrą ir atvirkščiai – būdami ramūs ir pasitikintys savimi nebejausite keistų apetito priepuolių.

Pagal užsienio spaudą parengė Raminta Skripkaitė
Nuotrauka: www.sxh.hu
Meniu.lt informacija