Kodėl vanduo teigiamai veikia žmogaus organizmą?

„Vanduo – vaistai, turintys ypatingų savybių, kurias galima panaudoti kai kurių ligų gydymui kai kuriose jų stadijose“ – taip moderni mokslinė medicina apibūdina vandenį. Vandeniu žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų. Juo galima gydyti daugelį ligų, net ir tokias, kurios negydomos virstų itin sunkiomis. Vanduo padeda pavargusiems atgauti jėgas, ramina nervinguosius. Silpniesiems jis teikia stiprybės, apkūnieji nuo jo suliesėja. Jis padeda sutrikus kraujotakai, sergant reumatu, infekcinėmis, moterų ir vyrų ligomis, negaluojant skrandžiui, kepenims ir inkstams. Nieko nekainuojantys vaistai – vanduo – pasižymi trimis savybėmis: gydo, jei į kūną įsimetė liga, šalina viską, ko kūnui nereikia, grūdina jį ir išplauna kenksmingas medžiagas. Kaip vaistus jį kiekvienas gali pasiskirti pats, tik reikia mokėti tinkamai jį vartoti.

Gurmanai mėgsta vandenį
Italai, prancūzai, Balkanų pusiasalio ir Rytų kraštų gyventojai prieš valgį ir valgydami geria šviežią vandenį. Niekas neims tvirtinti, jog jie maitinasi prasčiau nei mes. Vandens grafiną ten rasime ant kiekvieno stalo: pasiturinčiųjų namuose, ir juo labiau – mėgstančiųjų skaniai pavalgyti. Įrodyta, kad tose tautose daug mažiau dručkių.

Vanduo, turintis skonį
Vanduo iš tikrųjų ne visada vienodas, kaip nevienodai skanios yra žuvys ir mėsa. Kas nuolatos geria mineralinį vandenį, netrukus ima gerai jausti skonį, panašiai kaip ir alaus mėgėjai, vyno ar viskio žinovai. Kai kam jis labiau patinka su šiek tiek daugiau ar mažiau sodos, kitiems – be jos. Mineralinių medžiagų kiekį galime pasirinkti pagal skonį. Sau labiausiai tinkantį vandenį, kaip ir labai daug kitų dalykų, atrandame tik bandydami.

Prailgina gyvenimą?
Mokslininkai, tyrinėjantys senėjimo problemas (gerontologai), yra nustatę, kad gyvūnai, kurie pramiega mažiausiai trečdalį dienos, gyvena vidutiniškai penkis kartus ilgiau, nei auga ir bręsta. Žmogus fiziškai subręsta maždaug aštuoniolikos dvidešimties metų. Taigi jis turėtų išgyventi 90, ar net daugiau metų. Gerontologai tvirtina, kad mirštame per anksti, nes miegame per mažai. Dauguma žmonių atsikelia nepailsėję, nes neišsimiega. Palyginus žemas kraujospūdis, buvęs naktį, kurį laiką toks ir lieka. Štai čia darome antrąją klaidą – prausiamės arba maudomės šiltame vandenyje. Šiltas vanduo dar labiau pažemina kraujospūdį arba bent jau neleidžia pasiekti normalios dienos normos.

Vandenyje organizmas kitaip reaguoja į temperatūros pasikeitimus. Pirmiausia yra didelis vandens šiluminis laidumas. Antra, drėgmė per odos prakaito liaukas vandenyje nereaguoja. Todėl visos kūno dalys vienodai įšyla, o taip įprastomis sąlygomis nebūna. Net vos šiltame vandenyje kūno temperatūra artima mūsų vidinei kraujo temperatūrai. Įvairių vandens sluoksnių slėgis skirtingoms kūno dalims keičia kraujo apytaką. Be to, oda reaguoja ir į supančios aplinkos cheminę sudėtį. Žmogui išlipus iš vandens, jo kūno temperatūra staiga pradeda mažėti visuose taškuose ir net tampa mažesnė nei normali. Ji vėl pakyla per 30-45 minutes. Galbūt dėl tokio svyravimo po vandens procedūrų ir suintensyvėja deguonies suvartojimas.

Žinoma, jog šaltas vanduo sulėtina ir sustiprina širdies plakimą, o karštas jį padažnina ir susilpnina. Todėl karštos vonios spaudimą mažina, o šaltos – padidina. Kraujyje padaugėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, karštas vanduo didina kraujo krešėjimą, o šaltas jį sumažina. Šalto vandens procedūros stimuliuoja medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą, padidina raumenų tonusą. Šiltos vonios suintensyvina kraujo apytaką inkstuose ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Organizmui naudingos bet kokios vandens procedūros: pirtis, vonia (su priedais ir be jų), maudymasis, o taip pat braidymas po rasą ir vandenyje, kompresai.

Pagal užsienio spaudą parengė Raminta Skripkaitė
Nuotraukos: www.lewyckyj.com; www.winechief.com
Meniu.lt informacija