Kinijos maisto saugumas (2)

Kinija, intensyviai dalyvaujanti pasaulinėje prekyboje, yra priversta mokėti už prastą maisto kokybę: Europos valstybės, JAV, Japonija ir kitos šalys draudžia oficialiai įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Kinijos.

Lazda turi du galus. Nors Kinijos maisto produktai tarptautiniu mastu yra konkurencingi kainos atžvilgiu (yra pigūs), jie turi užslėptą riziką. Daugėja nekokybiško, užnuodyto chemikalais, pesticidais, antibiotikais maisto atvejų.

Nespėjus išblėsti vienam skandalui, į viešumą iškyla kitas. Amerikoje nejuokais susirūpinta dėl kiniško maisto kokybės, kai tūkstančiai naminių gyvūnų mirė nuo inkstų nepakankamumo, sukelto naminių gyvūnėlių maisto, kurio gamybai buvo naudotas melaminu užterštas glitimas iš Kinijos. Melaminas – chemikalas, naudojamas trąšų, plastmasės ir ugniai slopinti skirtų priemonių gamyboje.

Ekspertų teigimu, tai buvo įspėjimas ne tik dėl iš Kinijos importuojamos abejotinos kokybės maisto, bet ir dėl pareigūnų nesugebėjimo aptikti ir išaiškinti slypinčios rizikos. Nors daugelis JAV ekspertų tvirtina, kad kiniški maisto produktai nekelia pavojaus žmonių sveikatai, faktai kalba patys už save. Ar norėtumėte paragauti džiovintų obuolių, paskanintų kancerogeniniais chemikalais? Arba moliuskų bei sardinių, padengtų puvimo bakterijomis? O gal grybų, pabarstytų nelegaliais pesticidais? Tai tik keletas iš daugelio sulaikytų importuotų kiniško maisto produktų siuntų, registruojamų JAV Maisto ir vaistų žinybos. Vien per mėnesį tokių pažeidimų institucija užregistruoja apie 100.

Visame pasaulyje žiniasklaida ir valdžios atstovai išreiškia susirūpinimą dėl maisto, importuojamo iš Kinijos. Japonijoje po skandalo dėl koldūnų, kuomet apsinuodijo dešimt žmonių, restoranai ir parduotuvės nebesiūlo maisto produktų, pagamintų minėtoje šalyje, o patys japonai grasosi paimti į burną maisto, importuoto iš Kinijos. 2007 metais iš Kinijos į Japoniją buvo eksportuota maisto (neskaitant gyvulių) už daugiau nei 6 trilijonus jenų (133,3 mlrd. Lt). Šis skandalas sumažins 2008 metų prekybos apimtis.

Tokia tarptautinė antireklama nepasitarnaus ir Olimpinių žaidynių labui, kurios Beijing mieste vyks vasarą. Jų metu tikimasi sulaukti šimtus tūkstančių svečių iš užsienio. Kinijos valdžios atstovai, suprantantys visuotinį susirūpinimą, tikina, jog rugpjūčio mėnesį vyksiančių žaidynių metu maistą tieks tik patikrintos kompanijos, turinčios specialius leidimus. Žaidynių metu taip pat veiks centras, kuris operatyviai reaguos į pranešimus apie abejotiną maisto kokybę.

Specialiai šiame renginyje dalyvausiantiems sportininkams išmaitinti auginamos kiaulės, spaudoje žaismingai pavadintos „olimpinėmis“ – paprastas kinas tokios mėsos, kurioje nėra antibiotikų ir kitų „priedų“, gyvenime nėra ragavęs. Šalyje atliekama statistika tikrai nedžiugina: kasmet keliasdešimt tūkstančių kinų apsinuodija „užterštu“ maistu.

Tokia situacija susidarė dėl derliui gausinti gausiai naudojamų trąšų bei pesticidų, kenksmingų antibiotikų, naudojamų stengiantis nuo ligų apsaugoti gyvulius bei jūrų gėrybes. Prie viso to prisideda ir pramoninis užterštumas, kuris padidina sunkiųjų metalų patekimo į maistą riziką.

Taip pat stebina Kinijos ūkininkų „išradingumas“: kai kurie gyvuliams į maistą įmaišydavo vaistų nuo astmos, kad kiaulių mėsa būtų liesesnė, kiti, norėdami padidinti kiaušinių vertę, naudojo kancerogeninius pramoninius dažus. Smulkūs ūkininkai dažnai neturi sertifikatų, patvirtinančių maisto kokybę, todėl dėl jų „išmonės“ nukenčia ne vienas žmogus.

Pasaulis pamažu įsitikina, kad ne viskas, kas pigu, yra gerai, ir ne viskas, kas atrodo gerai, iš tiesų yra sveika. Taigi atidžiai pasižiūrėkite į tai, kas yra jūsų lėkštėje.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: guardian.co.uk; washingtonpost.com
Nuotrauka: chinaunique.com; vegetarianorganiclife.com
Meniu.lt informacija