Jei jums dar neteko girdėti apie ketogeninę dietą, iš jos pavadinimo vargu ar nuspėsite, kas tai per dieta... Kuo ypatinga ketogeninė mityba ir kodėl ji šis mitybos režimas vertas dėmesio?
Ketogeninė dieta, paprastumo dėlei dažnai vadinama tiesiog keto dieta - gana savotiška mitybos sistema, atsiradusi kaip gydomoji, o vėliau išpopuliarėjusi tarp norinčių sulieknėti, mat pastebėta, kad tokia mityba padeda reguliuoti svorį. Keto dietos esmė - iki minimumo sumažinti suvartojamų angliavandenių ir baltymų kiekį, ir daugiausia energijos bei maisto medžiagų gauti iš riebalų. Riebalai sudaro didžiąją dalį raciono - apie 75-85 procentai paros kalorijų gaunama būtent iš jų. Atrodo paradoksalu - norint numesti svorio, reikia valgyti daug... riebalų? Tačiau keto mitybos šalininkai turi argumentų, remiančių jų pasirinkimą.
Taip besimaitinančiųjų tikslas - pasiekti, kad organizmas iš įprastinės būklės pereitų į ketozės būseną. Ketozė - tai procesas, kurio metu skaidomi riebalai ir naudojami kaip pirminis energijos šaltinis (vietoje angliavandenių, kaip mums įprasta). Jei organizmas turi sukaupęs riebalų atsargų, jos ima tirpti, na, o jei nereikalingų riebalų neturite, energijai gaminti bus naudojami tie, kuriuos gausite su maistu. Štai todėl ir leidžiama (netgi būtina) valgyti daug riebalų - jie tampa organizmo degalais ir maisto medžiagų šaltiniu. Kita vertus, kad prasidėtų ketozė, privalote labai apriboti angliavandenių kiekį - jų leidžiama suvartoti vos 25 gr. per parą, įskaičiuojami absoliučiai visi gaunami angliavandeniai, t.y., ir tie, kurių bus baltyminiuose ar riebaliniuose produktuose, pvz., mėsoje ar kiaušiniuose.
Turbūt nė sakyti nereikia, kad tų, kurie maitinasi pagal keto dietos principus, racione karaliauja riebūs produktai - riebi žuvis, mėsa, pieno produktai (sviestas, grietinė, sūriai), kiaušiniai, riebūs padažai, įvairūs aliejai. Leidžiama vartoti daug daržovių, kurios organizmui suteikia daug vitaminų bei virškinimo procesui reikalingos ląstelienos, tačiau iš raciono visiškai išbraukiami vaisiai, uogos bei jų sultys, visi grūdiniai ir miltiniai patiekalai, kai kurios saldžios daržovės (morkos, burokėliai, batatai ir pan.) ir, žinoma, saldumynai bei net tokie iš pažiūros nekalti produktai kaip pienas ar jogurtas (dėl juose esančio pieno cukraus). Taip, tai šiek tiek panašu į angliavandenius ribojančią dietą (angl. low-carb), tik šiuo atveju skatinama atsisakyti ne tik angliavandenių, bet ir riboti baltymų vartojimą, siekiant paskatinti ketozės procesą. Pasak keto dietos teorijos, sunkiausia būna pirmosiomis dienomis, kai kamuoja 'angliavandenių badas' ir organizmas persitvarko, o vėliau, įsijungus ketozės režimui, visos organų sistemos ima funkcionuoti visiškai sklandžiai, nes reikalingos energijos gauna iš riebalų.
Keto dietos šalininkai giria riebalus - juose gausu riebaluose tirpių vitaminų (A, E, D), antioksidantų, riebalai ilgam suteikia sotumo, taigi malšina apetitą, be to, yra būtini daugeliui mūsų organizme vykstančių procesų. Tuo tarpu cukrų keto dietos propaguotojai labai peikia (būtent todėl siekiama beveik nevartoti angliavandenių) - cukrus skatina gliukozės kiekio svyravimą kraujyje, todėl sukelia alkio priepuolius, kenkia ne tik figūrai, bet ir sveikatai.
Mokslininkai sutinka su šiais argumentais, tačiau primena, kad renkantis tokią specifinę ir labai ribojančią dietą, tyko keletas pavojų. Pirmiausia - riebalai riebalams nelygu, ir svarbu rinktis visavertį, įvairų maistą, nes vien valgant riebią mėsą ar margariną galima gerokai pakenkti sveikatai. Antra, blogai yra tai, jog iš valgiaraščio tenka eliminuoti visus vaisius, uogas ir nemažai daržovių - rizikuojate negauti visų reikalingų maisto medžiagų bei sutrikdyti virškinimą. Yra ir praktinis aspektas - tokios dietos iš pradžių gali būti sunku laikytis, nes teks atsisakyti kai kurių labai įprastų produktų, pvz., duonos, ar mėgiamų patiekalų tarkime, šaltibarščių (burokėliams ir bulvėms keto dieta sako griežtą ‘ne’), bus sunku valgyti ir viešojo maitinimo įstaigose, kelionių metu ar svečiuose - beveik neįmanoma rasti patiekalų, kuriuose visiškai nebūtų angliavandenių, todėl teks išmokti gaminti maistą patiems ir į darbą, į kelionę ar net į svečius imti priešpiečių dėžutes su savo pagal keto mitybos principus paruoštais patiekalais. Beje, ketogeninė mityba ir saldaus alkoholio vartojimas nedera, taigi, jei mėgstate alų, vyną, likerius ar vaisinius kokteilius, juos teks pamiršti – vėlgi, dėl juose esančio cukraus. Leidžiama vartoti tik stiprius spiritinius gėrimus – degtinę, tekilą, viskį.
Besilaikantieji keto dietos taip pat įspėja apie dažną šalutinį tokios mitybos poveikį - galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, galvos skausmą (vadinamasis 'keto gripas'), vidurių užkietėjimą, ir iš burnos sklindantį specifinį acetono kvapą, atsirandantį dėl ketozės metu susidarančių šalutinių riebalų apykaitos produktų, sakoma, kad nemalonų kvapą įgauna ir keto dietos besilaikančių žmonių prakaitas ir apskritai oda... Tiesa, teigiama, kad 'keto gripo' simptomai atlėgsta po keleto dienų, o štai specifinis kvapas niekur nedingsta - beliks dažnai praustis ir naudoti burnos gaiviklius.
Vis dėlto, keto dietos šalininkų tokie menki nesklandumai neatbaido - pasak jų, tai - sveika mitybos sistema, užtikrinanti ne tik liekną figūrą, bet ir gerą savijautą. Ar norėtumėte išbandyti?
@Gabija Lebednykaitė