Ką mėgti, o ko ne – apsprendžia genai

Kodėl vieni valgo alyvuoges, bananus, sūrį su pelėsiu ar česnaką, o kiti jų nevalgytų net ir už 100 litų? Kas lemia tokį pasirinkimą? Mokslininkai jau rado atsakymą ir tikina, jog dėl to kalti genai.

Kaip žinia, ypač vaikus sunku priversti suvalgyti vieną ar kitą sveiką maisto produktą – mintyse iškyla mamos ir vaiko scena iš amerikietiško filmo, kuriame mamytė bando vaikui „įsiūlyti“ brokolį. Gali būti, kad ir pati mama vaikystėje nemėgo būtent pastarosios daržovės.

Mokslininkai iš Kings koledžo, įsikūrusio Londone, atliko tyrimus, kuriais bandė išsiaiškinti 3000 dvynių porų kulinarinius pomėgius. Tyrime dalyvavo vien dailiosios lyties dvynės nuo 18 iki 79 metų, jos buvo identiškos arba neidentiškos dvynės.

Identiški dvyniai ir genetiškai yra identiški – jie turi 100 procentų bendrų genų. Neidentiški dvyniai genais panašūs tiek, kiek ir paprasti brolis bei sesuo. Mokslininkai, atlikdami tyrimus ir lygindami identiškų bei neidentiškų dvynių atsakymų rezultatus, galėjo nustatyti tikimybę, kiek jų polinkį vienam ar kitam maisto produktui apsprendžia genetika, o kiek socialinis ir kultūrinis maitinimosi įprotis.

Dvynės buvo suskirstytos į penkias maisto grupes: maisto racionas, kuriame gausu vaisių ir daržovių, alkoholio, keptos mėsos ir bulvių, mažai kaloringas maistas, maisto racionas su mažai mėsos, paukštienos ir žuvies. Tyrimai įrodė, jog 41-48 proc. pirmenybę atitinkamai maisto grupei nulemia genai.

Pasirodo, stipriausias ryšis tarp asmeninio polinkio maistui yra žmogaus predispozicija kavai ir česnakui.

Tyrimą atlikusių mokslininkų lyderis profesorius Tim Spector komentavo, jog ilgai vyravo įsitikinimas, kad mūsų socialinė ir kultūrinė aplinka, kurioje užaugome, apsprendžia, ką mes mėgstame valgyti, o ko ne. Tyrimas šią teoriją paneigė iš pagrindų – mūsų genetika dažniau lemia negu nelemia mūsų maisto pasirinkimą.

Mokslininkų komanda taip pat konstatavo, jog sveikatingumo kursai, tokie kaip daržovių ir vaisių valgymas 5 kartus į dieną, negali iš esmės pakeisti žmogaus, kuris genetiškai užprogramuotas suvirškinti mažai vaisių ir daržovių, valgymo įpročių.

Anot profesorės Jane Wardle, šie ir kiti tyrimai įrodė, jog mėgstamo ir nemėgstamo maisto statusą nulemia genai, kurie riboja kitų veiksnių poveikį. Anot jos, galimas daiktas, kad genuose užkoduotas polinkis vienam ar kitam maistui iššaukia atitinkamą reakciją organizme – į atsaką maistui išlaisvinamos cheminės medžiagos, kurios vėliau veikia mūsų organizmą. Jane teigimu, kadangi tyrimas paneigė ankstesnę teoriją, vaikystėje suformuoti valgymo įpročiai gali būti ne tokie svarbūs, kaip anksčiau galvota – vaikui suaugus ir tapus nepriklausomu, pakeisti valgymo įpročius ir nukreipti juos tinkama linkme gali prireikti dar daugiau pastangų, kadangi juos nulemia ir genai.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: news.softpedia.com
Nuotrauka: women4hope.wordpress.com
Meniu.lt informacija