Šiltos, kvapnios arbatos puodelis - kaip tik tai, ko reikia vėsią darganoto rudens dieną. Tik štai pasirinkti tinkamiausią gali būti painoka - juk arbatos rūšių ir ruošimo būdų tiek daug... Ar yra vienas, geriausias, šios gėrimo ruošimo ir vartojimo būdas?
Pirmiausia derėtų paminėti, kad arbatą geriausia gerti be cukraus ir kitų dirbtinių priedų - kvapiklių, dažiklių, cukraus pakaitalų, papildomo kofeino ar kitų tonizuojamųjų medžiagų. Šių priedų dažniausiai dedama į šaltąsias arbatas ir greitai paruošiamus arbatų gėrimus, bet ir perkant aromatizuotas arbatžoles verta pasidomėti, ar papildomo kvapo bei skonio joms suteikia natūralūs prieskoniai, pvz., džiovintų apelsinų gabaliukai, ar tik apelsinų kvapioji medžiaga.
Taigi, paprasčiausias pasirinkimas bus klasikinė juodoji arbata. Ji naudinga sveikatai - turi antioksidantų, aktyvina smegenų veiklą, suteikia žvalumo todėl ją mėgsta ir dirbantys fizinį, ir protinį darbą. Atsargiai - juodoji arbata turi kofeino, kuo stipresnė, tuo jo daugiau, todėl nederėtų daug šios arbatos gerti antroje dienos pusėje – manoma, kad jos tonizuojamasis poveikis gali trukti net iki 6 valandų.
Paprasta juodoji arbata jums – pernelyg nuobodi? Prieskoniai praturtina juodąją arbata ne tik skoniu ir aromatu, bet ir maistinėmis savybėmis - ją pagardinę cinamonu, kardamonu, imbieru, citrina ar džiovintais vaisiais turėsime gėrimą, kuris gali saugoti nuo peršalimo, gerinti virškinimą, skatinti kraujotaką ir pan. - nelygu, kokių prieskonius naudosime.
Turbūt visi žino, jog anglai tradiciškai geria juodąją arbatą su pienu. Pienas, ypač riebus, suteikia sotumo, papildomų mineralų bei vitaminų, kita vertus, randama įrodymų, kad jis trukdo organizmui pasisavinti kai kurias naudingąsias arbatos medžiagas. Beje, pienas slopina ir kofeino poveikį. Indijoje labai populiari masala chai - savotiškas angliškų ir indiškų arbatos gėrimo tradicijų mišinys, kai stipri arbata gardinama ne tik pienu, bet ir aštrių prieskonių mišiniu - gaunamas universalus kokteilis suteikiantis ir energijos, ir kalorijų, ir šilumos vėsią dieną. O štai ten, kur vėsu būna dažnai, Nepale, aukštai Himalajų kalnuose, arbata gardinama truputėliu lydyto sviesto - riebalai teikia energijos ir saugo nuo šalčio.
Kita labai populiari arbata, žalioji, jau seniai laikoma vienu sveikiausių gėrimų, kone vaistu nuo visų ligų. Žalioji arbata greitina medžiagų apykaitą, todėl gali padėti numesti svorio. Yra įrodymų, kad joje esantys galingi antioksidantai mažina riziką susirgti vėžiu, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Žaliąją arbatą gerti tikrai sveika, tik derėtų prisiminti, kad ji taip pat turi daug kofeino, kartais - daugiau nei kava, todėl ja reikia mėgautis saikingai.
Iš arbatmedžio lapų gaminamos ne tik mums pažįstamos juodoji bei žalioji arbatos, bet ir kiek retesnė, tačiau, anot mokslininkų, ypač sveikata naudinga yra iš Japonijos kilusi mača arbata - savotiškas "pastiprintas" žaliosios arbatos variantas. Mača gaminama iš maltų jaunų žaliosios arbatos lapelių. Tradiciškai lapeliai džiovinami pavėsyje 2 – 4 savaites, tuomet garinami, džiovinami ir sumalami. Teigiama, kad tokioje arbatoje yra net 1 kartų daugiau antioksidantų, nei žaliojoje, ji ypač gerai valo ir detoksikuoja organizmą. Skoniu mača labai primena žaliąją arbatą. Beje, tiek mačą, tiek įprastą žaliąją arbatą reikėtų plikyti ne verdančiu, o kiek vėsesniu vandeniu, kad būtų išsaugota kuo daugiau naudingųjų medžiagą.
Žvalumo suteiktų ir kita, mūsų kraštuose ne tokia populiari, tačiau Pietų Amerikoje itin mėgiamama matės arbata. Ji gaminama iš džiovintų iš paragvajinio bugienio medžių lapų, ir, teigiama, yra labai sveikas gėrimas. Tiesa, mums reikėtų pamažu pratintis prie jos salsvai kartaus, stiproko skonio. Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijos pietuose ši arbata gurkšnojama nuolatos, ir pakeičia kavą – ji pasižymi stipriu energetiniu poveikiu, gerina nuotaiką, taip pat turi nemažai vitaminų. Tradiciškai matė lėtai gurkšnojama iš specialių indų pro šiaudelį, tačiau, panorę šio gėrimo paruošti namuose, galite paragvajinio bugienio medžių lapų tiesiog užsiplikyti puodelyje. Kuo ilgiau laikysite nuovirą, tuo stipresnis bus jo poveikis.
Na, o jei tonizuojamasis arbatos poveikis jums neaktualus, galite rinktis nuovirus, gaminamus iš įvairiausių kitų augalų, neturinčių kofeino. Daugelyje pasaulio šalių mėgiama ryškaus skonio mėtų arba pipirmėčių arbata, ji gerina virškinimą, gerai gaivina, net kai geriama karšta. Labai naudinga laikoma švelnaus skonio iš Pietų Afrikos kilusi raudonoji arbata rooibos. Joje yra daug antioksidantų ir vitamino C, taip pat - įvairių mineralų (kalio, kalcio, magnio, cinko, geležies, mangano). Teigiama, kad ši arbata stiprina imuninę sistemą, gerina miego kokybę.
Mūsų šalyje populiarios žolelių arbatos, ruošiamos iš įvairių džiovintų augalų - čiobrelių, ramunėlių, pipirmėčių, erškėtuogių... Kiekviena tokia arbata pasižymi vis kitomis vaistinėmis savybėmis: ramina, saugo nuo peršalimo, migdo, gerina vaisingumą, stimuliuoja tam tikrų organų veiklą ar hormonų gamybą ir pan. Tiesa, kartais tokių nuovirų poveikis gali būti stiprus – jei labai mėgstate ir dažnai geriate vienos rūšies žolelių arbatą, pasitarkite su vaistininku ar žolininku, kad išvengtumėte nemalonaus šalutinio poveikio.
Gabija Lebednykaitė @meniu.lt
