„Žaliojo gėrimo“ paslapčių labirintais

1792 m. paslaptingąjį gėrimą absentą sukūręs Šveicarijoje gyvenęs prancūzas gydytojas Pierre Ordinaire net nuspėti negalėjo, kokia mįslinga taps šio gėrimo istorija. Ilgainiui „žaliasis gėrimas“ paplito po visą Europą ir tapo bohemiško, taisyklių nevaržomo gyvenimo simboliu. Visai neseniai šio gėrimo kultūra ėmė skverbtis ir į Lietuvą, o Vilniuje lyg grybai po lietaus išdygo du absento barai.

Absento pavadinimas kilęs iš pelyno, kuris graikiškai vadinasi „absinthion“. Antikos laikais pelynai buvo naudojami medicinoje, jų kartumas buvo metaforiškai tapatinamas su tuo, kas nemalonu. Pelynas tokia pat prasme minimas ir Biblijoje. Jeremijo pranašystėje sakoma, kad Dievas neklusnų Izraelį nubaus pelynu.

Prancūzams XIX a. viduryje kariaujant su Alžyru, absento buvo duodama kaip vaisto nuo karščiavimo ir dizenterijos. Prancūzai pastebėjo, kad vietiniai gyventojai musulmonai geria absentą, maišytą su vandeniu, nors vartoti alkoholinius gėrimus jiems draudžia tikėjimas. Gyventojai galimybę gerti absentą aiškino tuo, kad sumaišytas su vandeniu jis tampa baltos spalvos ir Alachas negali jo atskirti nuo arbatos su pienu.

Tais laikais „žaliasis gėrimas“ buvo ganėtinai brangus, todėl daugiausia juo kaip aperityvu prieš valgį smaguriaudavo aukštuomenė ir vidurinioji klasė. Ilgainiui absentas tapo rafinuotu elito gėrimu, jam buvo sukurti ir nemažai kainuojantys įrankiai. Absento gėrėjas sidabrinį šaukštelį su skylutėmis paguldydavo ant taurės, į šaukštelį įdėdavo gabalėlį cukraus ir iš specialaus grafino pamažu pildavo šalto vandens, kol cukrus ištirpdavo ir susimaišydavo su absentu. Penktą valandą po pietų Paryžiaus bulvarai pakvipdavo absento aromatu – tai buvo „l'heure verte“ („žalioji valanda“), arba „absento valanda“, kaip rašė Augustas Strinbergas knygoje „Inferno“.

XIX a. pabaigoje absentas išpopuliarėjo ir visoje Europoje, ypač Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Čekijoje. Su įkvėpimu ir kūryba šį paslaptingą gėrimą siejo menininkai Vincentas van Gogas, Pablas Pikaso.Nepaisant gėrimo populiarumo, netrukus buvo pastebėti neigiamas jo poveikis: dėl savo stiprumo jis gali tapti itin rimtos ligos – alkoholizmo – priežastimi. Pastebėta, kad gėrime esanti didelė eterinio aliejaus tujono koncentracija gerokai sustiprina apsvaigimą, kaip manoma, ilgainiui sukeliantį haliucinacijų. Šiuo metu ES šalyse absento gamyba leidžiama, nors daugumoje šalių ribojamas tujono kiekis, kuris negali viršyti 10 promilių (1 litre spirito gali būti ne daugiau kaip 10 ml tujono).

Skverbiasi į Lietuvą
Absentas pamažu atkeliauja ir į Lietuvą – Vilniuje šio gėrimo kultūrą bando propaguoti baras „Absento fėjos“ (AF) ir klubas „Absinth“. „Lietuvoje absentas nėra parduodamas, tačiau kalbų apie „žaliąjį gėrimą“ tekdavo išgirsti nuolat – žmonės jo parsiveždavo iš kitų šalių, kur jis buvo legalizuotas. Absentas apipintas pasakojimais ir legendomis – mūsų šalyje šis gėrimas tapatinamas su paslaptingu ir bohemišku pasauliu“, – tvirtina Aistė Žumbakytė, AF rinkodaros vadovė. Džiugas Mickevičius, AF savininkas, atskleidžia, kad koncepcija kavinę susieti su konkrečiu gėrimu yra netradicinė.

„Mintis įkurti AF kilo labai spontaniškai – kai supratome, kad ši niša dar nėra užpildyta. Vilniuje netrūksta barų ir kavinių, tačiau mažai jų turi tam tikrą idėją. Mes „atradome“ absentą“, – sako p. Mickevičius. Paklaustas apie neigiamą absento poveikį, jis sutinka, kad absentas iki šiol vertinamas labai prieštaringai, jo vartojimas sukelia nemažai diskusijų.

„Daugelis klausia, ar iš tikrųjų nuo absento kyla haliucinacijų. Mes paneigiame šį faktą ir norime parodyti, kad absento tiekimo ir ragavimo būdai yra netradiciniai, atliekami kaip ritualai“, – pasakoja p. Mickevičius. Elena Ghosn, prieš pusmetį atsidariusio klubo „Absinth“ direktorė, pritaria, kad „žaliojo gėrimo“ paslaptys traukia lankytojus. „Paragauti absento žmonės ateina vedami smalsumo. Jiems įdomu stebėti šio gėrimo ruošimo procedūrą“, – tvirtina „VŽ Savaitgalio“ pašnekovė ir priduria, kad tautiečiai gana konservatyvūs, tad į naująjį gėrimą žiūri atsargiai. „Absinth“ vadovę stebina tai, kad absentą puikiai paruošti moka užsieniečiai, ypač anglai.

„Į klubą užsukantys užsieniečiai absentą ruošia patys, lietuviams visas absento ruošimo procedūras tenka rodyti“, – sako p. Ghosn. Šiuo metu AF bare yra 5 absento rūšys, atvežtos iš Čekijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Klubo „Absinth“ lankytojai gali paragauti dviejų absento rūšių, artimiausiu metu jo asortimentą papildys 3 naujos „žaliojo gėrimo“ rūšys. Modestas Balevičius, UAB „Mineraliniai vandenys“ valdomos parduotuvės, esančios Vilniuje, vedėjas, „VŽ Savaitgaliui“ patvirtino, kad absentu pradėta prekiauti ir Lietuvoje. „Šiuo metu parduodame 3 „žaliojo gėrimo“ rūšis – 2 iš Ispanijos ir 1 iš Prancūzijos“, – sako p. Balevičius.

Ana Savicka
„Verslo žinios“, 2006 11 17
www.solinger.at nuotrauka 
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>