Puodelis žaliosios arbatos ne tik didelis malonumas, organizmo sergėtojas, bet ir mikroelementų bei vitaminų „bankas“ . Tinkamai ją laikykite, paruoškite ir mėgaukitės.
Žaliosios arbatos daugiausia išauginama ir sunaudojama Kinijoje bei Japonijoje, kur ji jau kelis tūkstantmečius itin populiari ir pelnytai vadinama jaunystės, arba ilgo gyvenimo, eliksyru.
Kinijoje arbata auginama 17-oje provincijų. Plantacijos užima apie 1,2 milijono hektarų. Derlius
renkamas nuo balandžio iki spalio mėnesio, kai kur net ir visus metus. Žaliosios arbatos kasmet pagaminama apie 400 000 tonų. Ji eksportuojama į daugiau nei 80 pasaulio šalių. Skirtingai nei Kinija, Japonija gamina mažiau žaliosios arbatos, todėl jos rūšių įvairovė ne tokia gausi. Tačiau tai ypač kruopščiai paruoštos arbatžolės. Čia gaminama aukštos kokybės, brangiausia arbata Gyokuro, arba Brangioji rasa. Šią arbatos rūšį iš kitų skiria sodri žalia spalva ir švelnus žuvies prieskonis. Japoniškoje Sencha gausu vitamino C, o arbata Genmaicha – pagardinta skrudintais ryžiais ir kukurūzais, tinka troškuliui malšinti.
Žalioji arbata yra natūrali, nefermentuota. Taip išsaugomos jos savybės, dėl kurių ji vertinama ir vadinama kūno bei sielos harmonijos šaltiniu. Kiniška žalioji arbata – tai labiau gelsvos spalvos gėrimas, gaunamas iš šviesiai žalių arbatžolių, kurių pavadinimai primena į užmarštį nugrimzdusias legendas, dievybių vardus, kalnų, upių ar gėlių pavadinimus: „Drakono šaltinis“, „Brangieji antakiai“, „Perlų arbata“ ir kt.
Norėdami pasigaminti puikaus skonio arbatą, pirmiausia turite žinoti keletą taisyklių. Tai, jog kinai šių taisyklių laikymuisi teikė nepaprastą reikšmę, liudija viduramžiais gyvenusio jų poeto Li- Chih-lai posakis: „Yra pasaulyje trys labiausiai apgailėtini dalykai: dorų jaunuolių sugadinimas blogai auklėjant, puikių paveikslų nuvertinimas bukai spoksant ir geros arbatos išniekinimas netinkamai ją ruošiant“.
Taigi ką reikia daryti?
Pirmiausia, sausas arbatžoles reikia saugoti nuo pašalinių aplinkos kvapų bei drėgmės. Jei drėgmės bus per daug, arbata praras aromatą ir skonį. Tinkamam arbatos paruošimui labai svarbi vandens kokybė. Netinka kietas ir mineralinis vanduo. Chloruotą vandentiekio vandenį patartina palikti kelioms valandoms nusistovėti. Vandenį kaitinkite lėtai. Prieš plikydami arbatą, paskalaukite indą karštu vandeniu, kad jis sušiltų. Į indą suberkite arbatžoles (jei norite pajusti tikrą arbatos skonį, naudokite tik birią arbatą, vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį 150 ml tūrio puodeliui) ir užpilkite virintu, bet ne verdančiu vandeniu. Vandens temperatūra priklauso nuo arbatos rūšies. Žaliajai arbatai dažniausiai naudojamas apie 70 °C vanduo. Iš pradžių įpilkite vandens tik pusę arbatinuko, o kai arbatžolės nusistovės, vandens pripilkite tiek, kiek reikia. Užplikytą arbatą, priklausomai nuo jos rūšies, palikite pastovėti nuo 30 sekundžių iki 6 ar net 8 minučių. Kinijoje paprastai tinkama gerti laikoma tik antrą kartą užplikyta arbata.
Puodelyje arbatos yra vitaminų C, E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies karotino. Per dieną išgerti 5 puodeliai žaliosios arbatos mažina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, hipertonija, ateroskleroze arba angina, patirti širdies infarktą, insultą. Taip pat pagerės virškinimas, sustiprės imunitetas.
Žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris veikia ilgesnį laiką nei juodoji arbata ar kava. Eteriniai aliejai atpalaiduos ir sumažins įtampą. Žaliąją arbatą rekomenduojama gerti ir vaikams. Ji sužadina apetitą bei padeda sutelkti dėmesį, mažina besaikį potraukį saldumynams. Pasak specialistų, žalioji arbata yra tiek maisto produktas, tiek gydomoji dietinė priemonė.
Žaliąją arbatą galima gerti visada: žiemą – kaip profilaktinę priemonę nuo šalčio, o vasarą - nuo karščio, nes ji puikiai malšina troškulį. Ji geriama esant skausmui, persišaldžius, be to, po sunkaus darbo pašalina nuovargį. Didelė dalis kiniškos arbatos yra aromatizuojama pačiais įvairiausiais vaisiais ir kvapais: kokosu, melionu, žemuogėmis, citrusiniais vaisiais, vanilės, cinamono prieskoniais, jazminų, rožių žiedlapiais. Yra ypatingas žaliosios arbatos mišinys, vadinamas „ilgo gyvenimo arbata“. Tai arbatžolės, sumaišytos su smulkintais džiovintais vaisiais ir vaisių kauliukais. Tas pats mišinys gali būti geriamas visą dieną, užpilant jį dešimt ar penkiolika kartų. Po trečio ketvirto karto, kai arbatžolės pamažu praranda savo skonį, sustiprėja vaisių prieskonis. Tai puiki alternatyva žaliosios arbatos mėgėjams, kuriems jau įprastas natūralios arbatos skonis.
Parengta pagal užsienio spaudą
