Vyno istorijos

Jaunas veiklus vyrukas Jamesas Christie's nedideliame kambarėlyje 1766 m. gruodį Londone surengė pirmąjį savo aukcioną, kuriame pardavė mirusių kilmingų britų turtą, pasak istorinio įrašo, tarp jo ir „daugybę Madeiros bei stipraus skonio Bordo vynų“.

Nežinia, kiek pirkėjui atsiėjo minėti vynai, tačiau visų parduotų daiktų bendra vertė buvo 175 svarai. Jamesas Christie's tuo metu, žinoma, net nenutuokė, jog praėjus 200 metų - 1985-aisiais - už vieną vyno butelį aukcione bus sumokėta 160.000 USD. Tai 1787 m. derliaus „Chateau Lafite“ iš Bordo, kuris, pasak Gineso rekordų knygos, iki šiol yra pasaulyje brangiausiai parduotas vyno butelis.

Astronominę vyno kainą lėmė inicialai „Th. J“ ant butelio - jis kadaise priklausė JAV nepriklausomybės tėvu vadinamam, trečiajam Valstijų prezidentui Thomui Jeffersonui. Filosofas, mokslininkas ir politikas p. Džefersonas buvo ir didelis vyno gerbėjas.

Dirbdamas ambasadoriumi Prancūzijoje jis dažnai lankydavosi vynuogynuose Burgundijoje, Bordo ir pirko vynus savo kolekcijai. XX a. pabaigoje iš jos į aukcionus pateko dar du buteliai vyno, jie parduoti taip pat itin brangiai - 1775 m. derliaus „Sherry“ pirkėjui atsiėjo 43.500 USD, o 1787 m. „Chateau d'Yquem“ - 56.588 USD. Aukcione parduotasis 1787-ųjų "Lafite" papuošė Forbesų šeimos kolekciją Niujorke.

Prezidentas Džefersonas laikomas ir vienu iš vynininkystės JAV pradininkų. Viskas prasidėjo dar 1773 m., kai būsimasis JAV prezidentas Virdžinijos valstijoje susitiko su Italijos vyndariu ir verslininku Filipo Mazzei, planavusiu Amerikoje (tuomet dar Didžiosios Britanijos kolonijoje) pardavinėti vyną, aliejų ir audinius. Vyndarystės idėja taip suintrigavo p. Jeffersoną, jog jis ne tik investavo į Mazzei įmonę, bet projektui rado ir kitų investuotojų, tarp jų – būsimąjį JAV prezidentą Džordžą Vašingtoną ir lordą Dunmore'ą, karališkąjį Virdžinijos valdytoją.

„Mes galime čia, Jungtinėse Valstijose, gaminti tokius pat puikius vynus kaip ir Europoje, žinoma, ne tapačius, bet neabejotinai tokios pat kokybės“, - yra pareiškęs p. Jeffersonas.

Ponas Mazzei įsigijo 160 ha žemės Monticello vietovėje Virdžinijos valstijoje ir ištyrinėjęs apylinkes didžiuliam p. Jeffersono pasitenkinimui pareiškė: „Netikiu, kad yra palankesnė gamta vynuoges auginti kitoje valstybėje nei čia“.1774 m. p. Mazzei šioje vietovėje (čia gyveno ir p. Jeffersonas) pradėjo sodinti vynuogių sodinukus ir taip paklojo pamatą JAV vynininkystei. Deja,
kilęs Nepriklausomybės karas neleido baigti pradėto darbo - p. Mazzei turėjo grįžti į Italiją, o vynuogynas ilgainiui sunyko. Tik 1981 m. dabartiniai Mazzei ūkio savininkai atkūrė istorinį vynuogyną ir pavadino jį Jeffersonu. Dabar čia auga 8 ha vynmedžių, iš jų derliaus gaminama per 20 pavadinimų vynų.

Brangiausias neparduotas vynas
Pasaulyje žinoma ne tik apie brangiausiai parduotą vyno butelį, bet ir apie brangiausią... neparduotą. 1989 m. Niujorko vyno pirklys Williamas Sokolinas paskelbė parduodąs 1787 m. derliaus „Chateau Margaux“ butelį (taip pat su Jeffersono inicialais) už 519.750 USD. Lankydamasis Bordo p. Jeffersonas rašė, jog jis nusipirko 252 butelius „Chateau Margaux“. Butelis priklausė pardavėjui, gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje. Kodėl prašoma kaina buvo tokia didelė, galima tik spėlioti - galbūt Sokolinas taip siekė į save atkreipti dėmesį, tačiau pasiūlymų nupirkti šį butelį jis nesulaukė.

Balandžio 25-osios vakarą (tądien buvo ir vyno pirklio gimtadienis) jis pasiėmė savo brangenybę į „Chataeu Margaux“ vynams skirtą vakarienę, vykusią Niujorko „Keturių metų laikų“ restorane, norėdamas jį pristatyti 300 vyno kolekcininkų. Sokolinui statant butelį ant rodomojo stalelio pasigirdo keistas garsas, nors tuo metu nieko įtartino nepastebėta. Grįžęs prie savo stalelio Sokolinas atkreipė dėmesį į dėmę ant kelnių klešnės. Deja, tai nebuvo kava. Sukaupęs visą drąsą ir grįžęs prie stalelio, kur stovėjo „Chataeu Margaux“, pirklys pamatė, kad butelyje buvo likę apie 200 gr vyno - jis išbėgo pro du plyšelius, atsiradusius stikle. Katastrofa? Pasirodo, ne, - Sokolinas buvo apdraudęs butelį 225.000 USD ir netrukus iš draudimo įmonės gavo visus pinigus.

Rekordų knygos verta vakarienė
2001 m. liepą šeši Londono „Barclays Capital“ banko darbuotojai, nusprendę atšvęsti sėkmingą sandorį prabangiame Londono „Petrus“ restorane, pavadintame legendinio Bordo vyno garbei, už pokylį paklojo daugiau nei 44.000 svarų. Bankininkai užsisakė 1982 m. derliaus „Montrachet“ vyno už 1.400 GBP, vėliau – tris butelius „Chateau Petrus“ - 1945 m. derliaus už 11.600 GBP, 1946 m. - už 9.400 GBP ir 1947 m. – už 12.300 GBP.

Vyno ekspertai atkreipė dėmesį į gerą bankininkų pasirinkimą - 1945 ir 1947 m. derliai Bordo regione buvo ypač puikūs. Vakarą bankininkai baigė 1900 m.
derliaus „Chateau d'Yquem“ už 9.200 GBP. Šampanas, sultys, mineralinis vanduo ir du bokalai alaus jiems kainavo kuklius 102 svarus. Maistą, vertą 400 GBP, matydamas tokius įspūdingus užsakymus, restoranas patiekė veltui. Ši brangiausia pasaulyje vakarienė pateko į Gineso rekordų knygą. Tiesa, jos dalyviams pasekmės buvo gana liūdnos: sužinojęs apie tokį išlaidavimą bankas atleido penkis iš šešių pobūvio dalyvių. Šeštojo pasigailėta, mat jis banke dirbo neseniai.

Laimonas Gryva
VŽ „Savaitgalio“ informacija