„Vivattur 2007“ kaleidoskopas: nuo žmonijos lopšio iki škotų pėdsakų Kėdainiuose

Lietuvių kelionių organizatoriai pasaulio žemėlapyje vis dar randa baltų dėmių, kur mūsų tautiečiai dar nebuvo ar žvalgėsi vos vienas kitas. Praėjusią savaitę tokius kraštus pristatė Vilniuje vykusios tarptautinės turizmo, sporto ir laisvalaikio parodos „Vivattur 2007“ dalyviai. Po parodą žvalgęsis „Laisvalaikis“ pastebėjo, kad tautiečiams menkai žinomų įdomybių galima rasti ne tik egzotiškuose kraštuose, bet ir Baltijos jūroje ar čia pat, mūsų šalies centre.

Į Etiopiją ar pas orangutangus Indonezijoje?
„Vivattur 2007“ apdovanojimą už įdomiausią parodos kelionę į užsienį gavusi egzotiškas išvykas organizuojanti bendrovė „Avanturas“ pirmoji pasišovė praverti vartus į tautiečių dar neatrastą Etiopiją.

Gegužės 9-18 dienomis „Avanturas“ mėgins įrodyti, kad Vakaruose badu ir nelaimėmis pagarsėjusi Afrikos valstybė - neįkainojamas istorijos ir įdomybių lobynas.

Pasak bendrovės kelionių konsultantės Ievos Rutės, Etiopija - ne šiaip sau vadinama žmonijos lopšiu. Būtent čia rasti ir saugomi 4 milijonų metų senumo žmogaus palaikai. Tai ir viena pirmųjų krikščioniškųjų valstybių, šį tikėjimą laisvai pasirinkusi dar 4 amžiuje.

Europiečius Etiopijoje stebina netipiški Afrikai reliktai. Pirmoji Etiopijos imperijos sostinė Gondaras atrodo labiau europietiška nei afrikietiška. Tokį įspūdį daro daugybė pilių, rūmų, valdovų rezidencijų, savo architektūra primenančių Senojo žemyno statinius.

Ko gero, pats įspūdingiausias kelionės objektas bus Lalibelos vietovė, kur XII amžiuje, imperatoriui Lalibelai vadovaujant, smiltainio uolose buvo iškalta daugybė didžiulių bažnyčių, laikomų vienu iš pasaulio stebuklų.

Antikiniu palikimu garsėjančiame Aksumo mieste turistai išvys tris obeliskus, kurie, kaip manoma, buvę legendinės karalienės Sabos statiniai, ir Šv.Marijos iš Siono bažnyčioje saugomą biblinę Sandoros skrynią.

Nors „Avanturo“ gidai Etiopijoje dar nesilankė, maršrutą jie sudarė kliaudamiesi dviejų po šį egzotišką kraštą keliavusių lietuvių pasakojimais ir nuorodomis.

Indonezijoje svečiavosi daugybė mūsų tautiečių, tačiau kelionėje „Drakono pėdsakais“ „Avanturas“ siūlys tai, ko tikriausiai nepatyrė dar nė vienas mūsų tautos atstovas. Borneo, kitaip Kalimantano, saloje turistai bus vežami į pirmąjį pasaulyje tarptautinį orangutangų reabilitacijos centrą, kurį įkūrė lietuvė gamtininkė Birute Galdikas. Centre laukia ne tik pažintis su čia slaugomais ir globojamais gyvūnais, bet, jei pavyks, ir su pačia orangutangų tyrinėtoja Birute.

„Kelionių organizatoriai taip pat gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo“, - teigia I.Rutė. „Avanturas“ tai mėgins įrodyti dalį kelionės į Indoneziją pelno paaukodamas minėtai gyvūnų reabilitacijos įstaigai.

Etiopija - 8290 Lt
Indonezija, „Drakono pėdsakais“ - 10 950 Lt

Adžarija pasiilgo lietuvių
„Lietuvių pas mus atvyksta, tačiau labai mažai“, - per parodą apgailestavo Adžarijos Autonominės Respublikos turizmo ir kurortų departamento atstovas Malkhazas Malakadzė.

Šį Gruzijos pietvakariuose, prie Juodosios jūros, esantį regioną "Vivattur 2007" pristatydamas vyras tikino: „Politinė padėtis pas mus stabili, net ir per pilietinį karą Gruzijoje mūsų teritorijoje nebūta jokių susišaudymų“.

Adžarija - turistinis kraštas. Vos 2900 kvadratinių kilometrų jos teritorijoje yra net šeši kurortai, čia išplėtotas kaimo ir ekologinis turizmas. Tiems, kuriems nuobodu tik maudytis ir drybsoti paplūdimyje, siūloma pasižvalgyti po vandeniu ar nuo kalnų viršūnių.

Kad galėtumei pasigirti buvęs Adžarijoje, turi būtinai aplankyti 137 000 gyventojų turinčią regiono sostinę Batumį, šio miesto prieigose esantį 120 ha ploto botanikos sodą su įvairiausių šalių augalais ir I amžiuje statytą Apsaroso tvirtovę.

Taip pat būtina paragauti nacionaliniu skanėstu laikomo patiekalo „borano“, ir sluoksniuotos tešlos pyragėlių „sinori“ su varškės ir česnakų įdaru. Adažarija turi ir savų vynuogynų, jų augimvietės siekia net 1200 m aukštį. Geriausiai regione vertinama vynų fabriko „Kedskij colikauri“ produkcija.

Nakvynė šio krašto viešbučiuose, pasak M.Malakadzės, nėra brangi. Vidutiniškai naktis asmeniui kainuoja apie 50 Lt.

Nusigauti iki Adžarijos patogiausia iš Rygos, iš kur dukart per savaitę skraidinama į Tbilisį. Nuo čia traukiniu ar autobusu iki Adžarijos - 5-6 valandos kelio.

Alternatyva maudynėms Druskininkuose ir Rygoje
Šioje saloje ilsėjosi Vokietijos kaizeris Wilhelmas ir nacių lyderis Adolfas Hitleris, vilas čia turi ir šių dienų Vokietijos valdžia. Tai Viduržemio perlas Baltijos jūroje - baltais mediniais namukais, idealiai sutvarkyta aplinka, gydyklomis ir SPA centrais garsėjanti Riugeno sala.

Ją kaip puikią vietą trumpučiam atokvėpiui šiemet atrado tarptautinė laivybos kompanija „DFDS Lisco“ ir jos antrinė įmonė - kelionių organizatorius „Krantas travel“.

Nuo kovo 1 dienos iki gegužės pradžios šios bendrovės siūlo tai, ką pirmiausiai savo kailiu išmėgino jų darbuotojai. Ogi - trečiadienį popiet lipti į keltą „Vilnius“ Klaipėdoje, o rytą pasitikti Riugeno salos Zasnico mieste. Ten apsistoti viename iš viešbučio „IFA Ferrienpark Ruegen“ kambarių su vaizdu į jūrą.

Įsigijusiesiems kelialapį žadama daugybė atsipalaiduoti per trumpą laiką padedančių nemokamų galimybių: vienas gydymo kursas Riugeno kreida, pirčių kompleksas, dvi valandos kiekvieną dieną viešbučio  vandens pramogų parke „Aqualand Vital“, vandens gimnastika kiekvieną rytą.

Po dviejų dienų jūs atjaunėjęs ir kupinas jėgų vėl lipate į keltą ir sekmadienį 11 val. atsiduriate Klaipėdoje.

„Tokiomis atostogomis pasinaudojo ne vienas Vakarų Lietuvos gyventojas. Mums tai puiki alternatyva už 300 kilometrų esančiai Jūrmalai ar Druskininkams. Riugenas patrauklus ir dėl mažesnių kainų, o paslaugų lygis ten labai aukštas“, - tikina „DFDS Lisco“ keleivių rinkodaros ir
pardavimo grupės vadovas Arvydas Skuodas.

Pasak jo, suplanavus kelionę, kelialapį galima įsigyti ir prieš savaitę.

Speciali pasiūlymo kaina - 790 Lt.

Kėdainiai prisiminė škotų pėdsakus
Nors Kėdainiai daugeliui tautiečių pirmiausiai asocijuojasi su skandalingai pagarsėjusiais politikais ir jų įmonėmis, šis miestelis kitiems gali būti pavyzdžiu, kaip tvarkyti kultūrinį paveldą ir puoselėti istorinę atmintį.

Štai neseniai Kėdainių senamiesčio Didžiojoje gatvėje atidarytas viešbutis ir restoranas „Grėjaus namas“ byloja apie XVII amžių siekiančius škotų bendruomenės pėdsakus.

Į visos Lietuvos protestantizmo centrą Kėdainius pirmuosius škotus priviliojo didikas Kristupas Radvila. Jis kvietė pirklius ir amatininkus ir garantavo jiems puikias verslo sąlygas. XVII amžiaus antroje pusėje škotai buvo įsikūrę geriausiame miesto rajone - aplink Reformatų bažnyčią ir Didžiąją rinką. Apie jų turtus ir padėtį visuomenėje liudija škotiškos burmistrų, magistrato narių, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniųjų Lietuvoje pavardės.

XVIII a. pradžioje Kėdainius nuniokojo karas ir baisi maro epidemija, nutrūko ekonominis miesto klestėjimas, todėl dauguma kitataučių išvyko. Škotai persikėlė į Prūsiją. Liko jų atminimas - Kėdainių senamiestyje esantys architektūros paminklai.

Viešbutis ir restoranas „Grėjaus namas“ įkurtas pastate, kuriame kadaise gyveno škotų tautybės burmistras Jokūbas Grėjus. Be mūrų, po kuriuos kadaise vaikštinėjo garbusis kėdainiškis, čia galima aptikti ir ženklą su Škotijos simboliu - baltuoju dagiu. Škotiškos dvasios restoranui taip pat suteikia languota padavėjų ir barmenų apranga. Deja, į virtuvės racioną šios tautos patiekalų dar neįtraukta. Reikia tikėtis, kad tradicinės škotų virtuvės nišą kėdainiškiai užpildys netolimoje ateityje.

Sauliaus Venckaus nuotr.
„laisvalaikio“ informacija