Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Vitaminai antioksidantai – abejonių verpetuose

2007-03-12
Publicējiet savu rakstu

Ilgo ir sveiko gyvenimo pagrindu laikomi vitaminai antioksidantai (AO) A, E ir C, vartojami kaip maisto papildai, neturi jokio poveikio gyvenimo trukmei, o kai kuriais atvejais netgi gali priartinti mirtį – tokią netikėtą išvadą praėjusį trečiadienį paskelbė apie 70 įvairių mokslinių studijų pakartotinai išnagrinėjusi įtakinga tarptautinių ekspertų grupė. Pasklidus žiniai, specialistai pasidalijo į tris grupes: šalininkus, priešininkus ir tuos, kurie tvirtina, jog tyrimas tik dar sykį priminė, kad visus būtinus AO žmogui sveikiausia gauti su maistu.

Šiaurės Amerikoje ir Europoje antioksidantus vartoja apie 80–160 mln. žmonių, arba 10–20% suaugusiųjų. Vien per 2006 m. amerikiečiai maisto papildams ir vitaminams specializuotose parduotuvėse, vaistinėse bei kituose mažmeninės prekybos taškuose, išskyrus „Wal Mart“ tinklą, išleido 2,3 mlrd. USD, teigiama remiantis pardavimo apimtis stebinčios bendrovės „Information Resources Inc.“ pateikiamais duomenimis.

Tačiau Amerikos medikų asociacijos žurnalas „Journal of the American Medical Association“ praėjusią savaitę išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, kad kai kurie populiarūs maisto papildai AO gali padidinti mirties tikimybę. Mokslininkai teigia nustatę, kad geriant vitamino A turinčius papildus mirties tikimybė išauga 16%, vartojant betakarotinų – 7%, o vitamino E papildų – 4%. Nuodugnūs tyrimai, atlikti su žmonėmis, esą taip pat rodo, kad betakarotinų, vitaminų A, E ir C papildų vartojantys žmonės negyvena ilgiau už tuos, kurie tokių papildų negeria.

Naująjį AO tvirtovės pamatus sudrebinusį tyrimą Danijos Kopenhagos universitetinėje ligoninėje atliko išties gerai vertinamas tarptautinių ekspertų tinklas „Cochrane Hepato-Biliary Group“, nuolat peržiūrintis su sveikata susijusius mokslo įrodymus. Tirdami galimą vitaminų AO, betakarotino ir seleno naudą, iš pradžių mokslininkai išanalizavo 68 ankstesnes studijas, kuriose dalyvavo 232.606 žmonės, ir nenustatė jokio pastebimo – nei gero, nei blogo – šių preparatų poveikio mirtingumui. Taigi nors preliminarūs tyrimai leido manyti, kad AO gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms bei ląstelių pažeidimams, ilgainiui pasibaigiantiems kai kurių organų vėžiu, dabar, pasak ekspertų, galima pagrįstai suabejoti, ar AO išties tokie vertingi. Juolab kad iš ankstesnių tyrimų žinoma, jog, pvz., betakarotino papildai rūkaliams padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu.

Kita ekspertų stovykla teigia, kad išmesti lauk turimas vitaminų piliules dar per anksti – kaip ir atiduoti į mokslo istorijos šiukšlyną teiginius apie jų naudą sveikatai. Yra ir trečioji nuomonių grupė: pasak jai priklausančiųjų, naujausias tyrimas esą tik patvirtina teoriją, kad iš AO daugiausia naudos tada, kai jie gaunami su maistu, o ne tabletėmis.

Antioksidantams nepavyko?
Prieštaringos išvados apie sąsajas tarp AO papildų vartojimo ir mirtingumo „Cochrane Hepato-Biliary Group“ ekspertai priėjo iš jau minėtųjų 68 mokslinių studijų nuodugniai išnagrinėję, pasak jų, 47 rimčiausias, kuriose dalyvavo 180.938 žmonės. Atsitiktinai parinktiems tiriamiesiems būdavo duodama tikrų vitaminų AO arba jokios veikliosios medžiagos neturinčių tablečių. Vieni jų gaudavo gerokai rekomenduojamą paros normą viršijančias vitaminų ir mikroelementų dozes, kitiems būdavo skiriami įprasti šių junginių kiekiai.

Tyrimui vadovavęs dr. Kristijanas Gludas (Christian Gluud), dirbantis Kopenhagos universitetinėje ligoninėje, įsitikinęs, kad pagrindinė jų atlikto darbo išvada verta dėmesio: „Prevenciškai skirti betakarotinų, vitaminų A ir E negalima. Šie trys antioksidantų papildai gali padidinti mirtingumą.“ Nors, anot p. Gludo, daugumoje peržiūrėtų tyrimų nebuvo nurodyta, nuo ko mirė vartojusieji papildų, jo žodžiais, „labai tikėtina, kad jie mirė nuo to, nuo ko paprastai ir miršta žmonės: galbūt greičiau išsivysčiusios aterosklerozės, o galbūt vėžio“.

Mokslininkas taip pat pabrėžia, jog su AO papildais atlikta išties daug klinikinių tyrimų ir nė vienas jų nedavė vienareikšmiškai aiškaus atsakymo, kad jie išties naudingi sveikatai. Milžiniška farmacijos pramonė, pasak jo, norėjo parodyti, kad AO gali daug kuo padėti. „Man labai gaila pramonės ir mūsų, kaip vartotojų, bet antioksidantams nepavyko“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius.

Nepaisant naujausių išvadų, dalis medikų ant AO kryžiaus vis tik nededa. Antai Meiras Stampferis, Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto mitybos ir epidemiologijos profesorius, tvirtina, kad naujasis atradimas neatgrasė jo nuo vitaminų piliulėmis. Anot profesoriaus, į vieną katilą buvo sudėtos be galo margos studijos: jose tirtas skirtingų AO derinių ir dozių poveikis skirtingoms žmonių grupėms. Pvz., vienas tyrimas truko 3 mėn. ir buvo atliktas su 109 senelių namų gyventojais, o kitas tęsėsi 12 m. ir stebėjo antioksidantų poveikį 22.071 vyriškos lyties gydytojui. „Šis tyrimas nepagilina mūsų suvokimo ir gali lengvai pastūmėti klaidingai interpretuoti duomenis“, – įsitikinęs prof. Stampferis, kuris pats atliekant aptariamą tyrimą neprisidėjo.

JAV Prekybos maisto papildais asociacijai priklausantis mokslininkas Endrius Šao (Andrew Shao) linkęs pritarti Harvardo profesoriui. „Nustatyti tą tariamai didesnį mirtingumą, kurio priežasčių patys negali paaiškinti, jie galėjo tik dėl to, kad vienus tyrimus į studiją įtraukė, o kitus išmetė. Esama daugybės duomenų, kad nuolat vartojant antioksidantų papildus padedama palaikyti gerą sveikatos būklę“, – teigia jis.

Verčiau sveikai valgyti
Donaldas Beris (Donald Berry), Teksaso universiteto Andersono onkologijos centro Biologinės statistikos fakulteto dekanas, sako po Danijoje atlikto tyrimo dar aiškiau įsitikinęs, kad jokios apčiuopiamos naudos sveikatai AO neduoda. Kita vertus, jis nelinkęs sutikti su mokslininkų teiginiais, esą vartojant AO dažnėja mirties atvejų, nes atliekant tokius tyrimus į problemą galima pažvelgti labai įvairiais aspektais.

O štai mitybos profesorė Elis Lichtenštein (Alice Lichtenstein) iš Tuftso universiteto, nors pati atliekant tyrimą nedalyvavo, siūlo atkreipti dėmesį į pagrindinę jo išvadą, likusią tarp eilučių – visos organizmui naudingiausios medžiagos slypi mūsų maiste.

Tokios nuomonės linkę laikytis ir kalbinti Lietuvos medikai. Profesorė Domicėlė Mikalauskaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto habilituota medicinos mokslų daktarė, sako, kad ne tik AO savybėmis pasižymintys, bet ir kiti vitaminai, kurių nuolat gauname su maistu ir kurie būtini sveikatai palaikyti, gryni profilaktikai labai didelėmis dozėmis ilgą laiką vartoti netinka. Pasak jos, kiek būsime sveiki, labai daug priklauso nuo mūsų pačių tinkamos mitybos ir sveikos gyvensenos.

Habilituota medicinos mokslų dr. Janina Didžiapetrienė, dirbanti Vilniaus universiteto Onkologijos institute, jai pritaria:
„Faktas, kad esama ir AO naudos, ir žalos, verčia atsargiau žiūrėti į jų vartojimą. Juolab kad mokslinių įrodymų, kurie leistų sureikšminti AO poveikį, šiuo metu dar nėra daug. Todėl su sintetiniais AO patartina patiems nežaisti. Tegul žmonės valgo daržoves, vaisius, vengia žalingų veiksnių ir laikosi sveiko gyvenimo būdo, o prieš vartodami AO būtinai pasitaria su gydytoju.“

Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę – natūralių vitaminų gausų maistą valgantys žmonės sveikesni gali būti paprasčiausiai todėl, kad labiau ir geriau savimi rūpinasi.

Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 03 09
 Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>