„Vilniaus degtinė“ atšventė Naujuosius

Tokio „nesusipratimo“ kaltininkė – jau antrus metus gaminama degtinė „Sobieski“. Bendrovės vadovai neigia, jog jų galvas taip apsukti galėjo tie 40 alkoholio laipsnių, kurie grėsmingai puikuojasi ant „Sobieski“ butelio etiketės.

„Naująja degtine esame labai patenkinti. Mūsų duomenimis, „Sobieski“ itin sėkmingai įsiveržė į rinką, jos pardavimai sudaro apie 10% degtinės pardavimų Lietuvoje. Apie tokią sėkmę prieš pusantrų metų nedrįsome nė svajoti", – šventiniame renginyje sostinės kavinėje „Saint Germain“ žurnalistams pasakojo Laurynas Miškinis, „Vilniaus degtinės“ komercijos ir rinkodaros direktorius.

Kunigaikščio vardu
„Sobieski“ degtinė pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovo Jano III Sobieskio (1629–1696) vardu. Šis didikas jungtinėje valstybėje propagavo europietišką kultūrą ir papročius.

Pasak p. Miškinio, panaši yra ir „Sobieski“ degtinės misija: formuoti Lietuvoje europietiškas stipriųjų gėrimų vartojimo tradicijas ir įrodyti, kad ne tik vynas, bet ir degtinė gali vadintis kilmingu gėrimu.

Gaminti „Sobieski“, Lenkijoje jau pripažintą degtinę, buvo Vilniaus bendrovę privatizavusio Prancūzijos gėrimų koncerno „Belvedere“ iniciatyva. „Sobieski“ gaminama pritaikius prancūzų vyndarių metodiką, kurios esmė – kontroliuojamo kilmės regiono principas, kai žaliava gėrimui gaminti kasmet auginama tame pačiame regione, visada vienodai ją prižiūrint. Be to, gėrimas visada gaminamas toje pačioje įmonėje.

Pradžių pradžia – Anykščiai
Pagrindinis kiekvienos degtinės komponentas, sudarantis iki 80% gėrimo sudėties, yra ne vanduo, o grūdai. Pasak p. Miškinio, ši degtinė gaminama tik iš tam tikros rūšies lietuviškų rugių, kurie auginami keliuose specialiai parinktuose laukuose. Renkantis rugių augintojus, buvo vertinama dirvos kokybė, laukuose anksčiau naudotos trąšos, pasėlių plotas ir ūkininkų patirtis. Keletą tokių ūkininkų "Vilniaus degtinės" specialistai atrado ekologiškai švariame Anykščių rajone.

„Geros degtinės be geros žaliavos nepagaminsi, – kalbėjo šventėje dalyvavęs Anykščių ūkininkas Antanas Abraškevičius. – Kiekvieną rudenį paguldau grūdą kaip kūdikį į minkštą patalą, puoselėju, glostau ir žiūriu, kas išaugs“.

Šis ūkininkas, iš kurio degtindariai nuperka didžiausią dalį reikalingų grūdų, sakosi atlyginimu nesiskundžiąs, jį gauna pinigais, ne degtine, tačiau save laiko, ko gero, „rimčiausiu“ degtinės „Sobieski“ pirkėju ir gerbėju. Per metus „Vilniaus degtinė“ pagamina apie 100.000 dal šio gėrimo. Parduotuvių lentynose „Sobieski“ neužsibūva, todėl apie jos eksportą bendrovės vadovai dar negalvoja.

O Naujieji?
Ach taip, Naujieji. Pasirodo, nieko keista. Paprasčiausiai, orientuojantis į vyndarių tradicijas, „Sobieski“ etiketėje visada aiškiai žymimi metai, iš kurių rugių derliaus degtinė pagaminta. Paskutinius 2004 m. rugių derliaus „Sobieski“ butelius „Vilniaus degtinė“ išpilstė praėjusią savaitę ir jau pradėjo gaminti degtinę, pažymėtą 2005-ųjų derliaus ženklu. Taigi švęsti Naujuosius, 2005-uosius, sostinės degtindariai pavėlavo. Panašu, kad taip bus dar ne
vienerius metus.

Į VŽ klausimą, kurių metų degtinė skanesnė, nei ūkininkas, nei „Vilniaus degtinės“ atstovas nesiryžo atsakyti, bet prisipažino, jog dėl visa ko yra pasilikę keletą 2004-ųjų derliaus butelių. Gal kada nors sušauks aukcioną...

Kazimieras Šliužas
Verslo žinios, 2005 09 09
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>