Šią lepinančią vasarą pakalbėkime ne apie ką kitą, o apie ledus. Paskaitę įvairių šaltinių apie jų atsiradimo istoriją rastumėte net keletą skirtingų versijų bei mitų. Tačiau pirmą kartą pieniški ir grietininiai ledai buvo paminėti maždaug II–III a. p. m. e. Kinijos istoriniuose šaltiniuose. Įdomu tai, kad pieno produktų šaldymo būdai tais laikais buvo laikomi valstybės paslaptimi, už kurios atskleidimą grėsė net mirties bausmė. Todėl ledai, anuomet būdami retu desertu buvo prieinami tik kilmingiesiems. Dabar šiuo šaltu skanėstu mėgaujasi dauguma, todėl pasidomėkime, kokių naujų netikėtų jų rūšių galima atrasti be visiems įprastos didelės ledų įvairovės parduotuvėse.
Augantis ledų pasirinkimas
Lietuvoje dar tik atrandami turkiški ledai yra išskirtinės itin tąsios konsistencijos, nes gamyboje nenaudojamas vanduo. Prekyboje galima rasti originalaus turkiško, taip pat jų pamėgtų pistacijų bei netgi rožių skonio ledų, puošiamų ypatingais tradiciniais iš citrinos, cukraus, vandens ir miltų ruošiamais pagardais, kurių formai išgauti, pasak šefo, prireikia net trijų vyrų. Vilniuje ragauti juos siūlome visai neseniai atidarytoje „Kartalli“ desertinėje. Čia svečius pasitinka ir pramokęs lietuvių kalba aptarnauja pats turkų kilmės savininkas Seydi Vakkas Kartalli, kuris ne tik užtikrina autentišką ne tik ledų, bet ir kitų tradicinių jų skanėstų, tokių kaip įvairių rūšių baklava ar lokumas receptūrą.
Šią vasarą viena po kitos mūsų šalyje pradėjo dygti tailandietiškų ledų vietos. Pastarieji ruošiami ypač vaizdingu būdu, kurį norisi sekti akimis. Specialiomis proporcijomis paruoštas grietinėlės ir pieno mišinys pilamas ant šaldančio pagrindo, vėliau dedami įvairūs priedai, pvz. įvairūs vaisiai ar uogienės, taip pat visiems gerai pažįstami „Snickers“, „M&Ms“ ar kiti saldumynai, tada viskas sutrinama iki vientisos masės ir suvyniojama į ledų ritinėlius. Sostinėje šį procesą galite išvysti ir paragauti „Uptown Bazaar“, Benedikto turguje ar didžiuosiuose prekybos centruose.
Veganų maisto kultūra taip pat siūlo puikią desertų įvairovę nuo įmantriausių tortų, keksiukų, šokolado iki, žinoma, ledų. Vis populiarėjantys veganiški ledai tikrai nestokoja saldumo, tačiau valgant dėl jų sudėties, į kurią paprastai įeina tikri šaldyti vaisiai su riešutais, ar kitais natūraliais prieskoniais, juntamas natūralumas, o sotumo jausmas ateina greičiau. Šių skanėstų galima įsigyti specialiose parduotuvėlėse, įsikūrusiose Halės, Benedikto turguose bei sveikų produktų parduotuvių tinkle „Livinn“. Taip pat pajutę augantį poreikį juos į savo prekių pasiūlą įtraukė ir didžiųjų vietos prekybos centrų maisto prekių pardotuvės.
„Shotgurtai“ dar viena įmantri veganiškų ledų atmaina. Tai tarsi šaldytas jogurtas, kurį galima valgyti tiek šaltą, kaip ledus, tiek atšildytą – kaip jogurtą. Šio patiekalo sudėtyje nėra vandens, todėl jis ypač sotus ir gali būti vartojamas kaip patiekalas. Prekybos vietose be dažnai sutinkamų vaisių skonių taip pat randami ir įdomesni kedrų ar makadamijų riešutų, taip pat avokadų skoniai, saldinti datulėmis ir agavų sirupu. „Shotgurtų“, kaip ir veganiškų ledų tikrai rasite Halės ir Benedikto turguose bei kitose ekologiško maisto krautuvėlėse.
Naminiai ledai burbuliniuose vafliuose nors visame pasaulyje jau gana paplitęs, tačiau vis dar gan naujas trendas Lietuvoje. Dar praėjusią vasarą visi lyg pamišę pirko bei kepė desertinius burbulinius vaflius, o šią atsiranda vis daugiau ir įdomesnių jų variacijų su ledais. Ypatinga virš 24 valandų gaminama burbulinių vaflių tešla paprastai atkeliauja iš jais garsėjančios Belgijos. Į ją dedami ledai yra skaninami šviežiomis uogomis bei šokolado, karamelės ir kitais seilę varvinančiais saldžiais padažais. Savo skonio ledus galite susidėlioti bet kurioje burbulinių vaflių kavinėje: „Vaflių bare“, „Dr. Vaffle“, „Vaflių namuose“, „KingWinn“, „The Rolling Waffles“ ir kitose.
O štai apie italų kavą ir ledus jau praktiškai sukurtos legendos, kurių niekas nedrįs paneigti. Todėl vietoje mums įprasto termino „ledai“ išgirdus „Gellato“ daugumai mintyse tarsi susiformuoja kokybės ženklas ir ne veltui. Šis desertas yra gaminamas iš natūralaus pieno, todėl leduose būna nuo 5 iki 7 proc. daugiau riebalų. Visgi, „Gellato“ dažnai yra mažiau kaloringi už kitus ledus. Kitas jų išskirtinumas tas, kad įprasti ledai laikomi labai žemoje, apie -18 laipsnių temperatūroje, o itališki – kur kas aukštesnėje temperatūroje ir niekada iki galo neužšąla, tad valgant juntamas purumas ir lengvumas. Vilniuje į Italiją galite nusikelti „Italala Caffe“ bei „Soprano“ ledainėse.
Dabar, kai prieš akis iškilo įvairiausių rūšių ledai, išsirinkite sau skaniausius, o galbūt tokius, kokių dar neragavote ir mėgaukitės į sveikatą. Vasara tuo ir žavi!
Živilė „Out & About“ @Meniu.lt
