Vasara be apsinuodijimų. Specialistai pataria

Vasarą visada padaugėja per maistą plintančių infekcijų. Kadangi ne visi žino, o kai kas gal primiršo, kaip neapsinuodyti maisto produktais karštu metų laiku, pateikiame keletą naudingų patarimų.

Į gamtą su mašina
Priklauso nuo to, kur keliausime, kokiu transportu ir ar ilgai ten būsime. Važiuojant lengvuoju automobiliu trumpai savaitgalio iškylai į gamtą (į mišką ar paplūdimį), kur nebus civilizacijos patogumų, neverta vežtis daug įvairaus maisto. Jei vešitės greitai gendančius maisto produktus, maistas gali sugesti jau bevažiuojant, ypač jei diena karšta. Tiesa, produktus apsaugotų nešiojamas šaldymo krepšys ar speciali dėžę su ledo gabaliukais.

Žinoma, visai netinka krepšių su maistu dėti ant automobilio palangės, kuri nuo saulės smarkiai įkaista. Atvažiavus į vietą, mašiną, jei joje liko krepšiai su maistu, būtina pastatyti pavėsyje. Užkandžiaudami stebėkime, kad krepšiai su valgiais nepatektų į saulę.
Primename, kad ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus laikykite šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 - +8 °C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas - paprastai 2-3 paros, todėl sekite realizavimo laiką pažymėtą ant pakuotės.

Pasenęs maistas – nuodai
Nesilaikydami šių reikalavimų, rizikuojame apsinuodyti. Prisiminkite, kad bet koks pasenęs (sugedęs) maistas yra nuodai, nes jame atsiranda nuodingų medžiagų. Tačiau ir iš pažiūros šviežias, geros išvaizdos produktas gali būti pavojingas, jei į jį patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Užkrėsto mikrobais maisto neatskirsi, nes nepakinta nei maisto vaizdas, nei skonis. Geriau būti atsargiems. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37 °C, tačiau pakanka ir kambario temperatūros. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai, ir jau po 2-4 valandų jų pakanka, kad žmogus susirgtų. Be to, gamtoje tiesiog būtina maistą laikyti uždaroje taroje ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei kitų gyvūnų.

Į kelionę autobusu
Nemažai lietuvių keliauja turistiniais autobusais į užsienį. Daugelis žmonių nors kelionės pradžiai pasiima maisto. Koks tinkamiausias? Prieš kelionę būtina išsiaiškinkite, ar autobuse yra šaldytuvas, nes nuo to priklauso, kokį maistą vežtis. Jai kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greitai gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki leistino termino. Kai kurie maisto produktų, kaip vištienos ir kitos mėsos vyniotiniai, slėgtainiai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu yra itin epidemiologiškai pavojingi. Šių produktų atsisakykite.

Kad nesusirgtumėte kelionėje labai svarbu visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš valgį. Turėkime muilą, rankšluostuką ar drėgnų servetėlių. Šito reikalaukime iš vaikų, juk jie negalvodami griebia maistą neplautomis rankomis. Vandens rankoms nusiplauti pravartu turėti su savimi (butelyje). Vandens visada rasite pakelės degalinėse, užeigose, pas kaimo gyventojus arba nusiprausite šaltinio ar ežero vandeniu. Blogiausiu atveju, jei nėra sąlygų nusiplauti rankų, imkime maistą su servetėle (traškučius, duonos riekelę ar vaisius). Servetėle pasirūpinkime iš anksto. Indų plauti atvirų telkinių vandeniu negalima!

Pirmenybė sausiems produktams, daržovėms ir vaisiams
Jei neturite nešiojamo šaldymo krepšio, o autobuse nei nakvynės vietoje nėra šaldymo įrenginių nei vėsių patalpų, nedrįskite pasiimti greitai gendančių produktų. Jokiu būdu negalite vežtis pieno, grietinėlės, ledų, varškės ir konditerijos su kremu, virtos ar keptos mėsos ir žuvies gaminių, mišrainių, dešrelių, faršo, karšto rūkymo žuvies ar vištienos.

Iš pieno produktų pasiimkite kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, taip pat šviežių plautų žalumynų. Visa tai būtina suvartoti ne vėliau kaip po 2-3 valandų.

Tai ką gi valgyti? Kelionei tiks duona, batonai, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, švieži pomidorai, agurkai. Nepakeičiamas maistas turistams – sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoninių konservų. Nuo gamintų namie, ypač iš grybų, neretai susergama itin pavojinga liga – botulizmu. Esant galimybei išsivirti tinka sausi produktai: kruopos, makaronai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, sojos produktai. Tai sveika ir maistinga. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ir riešutų. Šie gardėsiai užima nedaug vietos. Razinas prieš valgant neužmirškite kruopščiai nuplauti. Atsargūs būkite su žemės riešutais. Kai kurie žmonės jiems alergiški. Net nuo vieno suvalgyto riešuto tokie žmonės gali staigiai mirti.

Kepam mėsą
Šašlykai Lietuvoje itin mėgstami poilsiaujančių gamtoje: tiek kaimo sodybose ar kolektyviniuose soduose, be jų neapsieinama per šventes ar vaišes. Dažniausiai jie kepami iš kiaulienos, avienos ar vištienos. Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi, tada žus pavojingos bakterijos. Temperatūra gabalo viduje turi būti ne žemesnė kaip 80-90°C. Orkaitėje ar ant iešmo gaminamos vištos bus saugios, jei kepama bus sandariai uždengtoje keptuvėje, supjaustytos gabalais, ne trumpiau kaip 1-1,50 valandos (žąsys ar kalakutai 3-4 val.), o temperatūra pasieks 250 °C. Mėsa viduje neturi būti rausva. Kotletus, karbonadus irgi reikia gerai iškepti įkaitintuose riebaluose, po to patroškinti. Priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze. Šios bakterijos gana dažnai aptinkamos žaliuose mėsos produktuose, ypač vištienoje ir kiaulienoje.

Pieniškas dešreles reikia virti bent 10 minučių nuo užvirimo. Kiaušinius prieš vartojimą pamirkykite sodos tirpale 15 min. ir kruopščiai nuplaukite po čiaupu. Valgykite tik kietai išvirtus. Kiaušinienę kepkite tik pradūrę trynius ir apversdami, kad gerai iškeptų abi pusės.

Šviežo pieno pagunda
Per pieno produktus neretai plinta dizenterija. Ji pavojinga tuo, kad užsikrečiama ne tik nuo infekuoto suvalgyto maisto, bet ir buitinio sąlyčio būdu. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus, laikomą kelias valandas be šaldymo. Nešvariai melžiant į pieną gali patekti galvijų fekalijų, nemažesnį pavojų kelia melžėjos neplautos rankos.

Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežio pieno poreikiui, jį gerkite tik virintą. Tai ypač svarbu vaikams. Atsargiai vartokite iš kaimiško pieno pagamintą grietinę, varškę ar sūrį, nes paprastai juos valgote be šiluminio apdorojimo. Jei yra galimybė, pirmenybę teikite pasterizuotai pieno produkcijai, nes ji kur kas patikimesnė.

Žalia ir gatava produkcija – atskirai
Labai svarbu, kad žalias ir gatavas produktas niekada nesiliestų ne tik tiesiogiai (krepšyje, šaldytuve, ant stalo), bet ir netiesiogiai – per virtuvės inventorių. Todėl būtinai turėkite atskirą pjaustymo lentą, skirtą tik žaliai mėsai. Panaudoję ją kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu su soda ar indų plovikliu. Daržovės salotoms turi būti pjaustomos ant gataviems produktams skirtos lentos.

Vakuumas – be problemų?
Į kelionę mėgstame vežtis vakuume sufasuotus mėsos pusfabrikačius, plonais griežinėliais supjaustytus mėsos kulinarijos gaminius. Patogu - atsidarai ir valgai, tačiau juose nemažai konservantų. Kitas pavojus – produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, sukeliančioms ligą žmonėms ir laukiniams bei naminiams paukščiams, naminiams gyvūnams. Kampilobakterijos mėgsta drėgną aplinką, kurioje mažai deguonies. Produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui vėl atšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, tokio geriau nepirkite. Tačiau jeigu bakterija nepateko prieš pakavimą į pakuotę, tai ir vėliau ji ten neatsiras. Bakterija gali tik pasidauginti.

Ką gerti?
Galima ir limonadą (tik be sintetinių ryškios spalvos dažiklių). Suaugusiems tinka alus (jei nevairuoja), tačiau kur kas sveikiau sultys, geriau lietuviškos natūralios. Kelionėje patogiau vartoti sultis pakeliuose, kartu su šiaudeliais. Tačiau troškuliui numalšinti nieko nėra geresnio kaip grynas vanduo. Visada turėkime jo su savimi butelyje ar termose. Tinka filtruotas (vaikams – tik virintas) vandentiekio vanduo, o parduotuvėse yra didelis pasirinkimas šaltinio ar mineralinio vandens (geriausia negazuotas).

Niekada nebandykime gerti upės ar ežero vandens! Nežinomo šaltinio vanduo irgi gali būti pavojingas. Rizikinga gerti ir iš nežinomų šulinių. Trečdalis Lietuvos šulinių užteršti bakteriologiškai, o nitratais – net pusė. Tokį vandenį reikia virinti, deja, nitratų nepasišalins. Maudydamiesi saugokitės, kad netyčia negurkštelėtute vandens – atviri telkiniai neretai būna smarkiai užteršti mikrobais.

Orina Ivanauskienė
KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija
Interneto archyvo nuotrauka