„Apklausos liudija, kad europiečiai tebesipriešina genetiškai modifikuotiems organizmams. Nors europiečiai palankiai vertina biotechnologijas, tačiau tai nekeičia jų neigiamo požiūrio į genetiškai modifikuotą maistą“, - apie europiečių požiūrį į genetiškai modifikuotus produktus rašoma Europos Ekonomines Bendrijos informaciniame biuletenyje Cee-foodindustry.
Skelbiamame pranešime nurodoma, kad Europos Komisijos Tyrimų generaliniam direktoratui buvo pateiktas tyrimas, kuris atskleidžia, kad, nors europiečiai remia medicinos ir pramonės biotechnologijų vystymąsi, tačiau GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) atžvilgiu vyrauja nuostata, kad toks maistas neturėtų būti skatinamas vartoti. GM maistas laikomas nenaudingu, moraliai nepriimtinu bei keliančiu pavojų visuomenei.
Remiantis 25 000 respondentų atlikta apklausa (maždaug po 1000 iš kiekvienos ES valstybės narės), buvo padaryta išvada, kad 58 procentai europiečių priešinasi GM maistui. Didžiausias nepritarimas užfiksuotas Austrijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Tarp GM atžvilgiu palankiausiai nusiteikusių šalių buvo Malta, Čekija, Olandija, Ispanija. Vienok GM maistas vertinamas nevienareikšmiai, nepritarimą dažniausiai motyvuojant poveikiu sveikatai, pesticidų likučių rizika, neigiamu poveikiu aplinkai. Pasak tyrimo rezultatų, apklaustų respondentų neįtikina tai, kad GM maistą patvirtina atsakingos institucijos, ar kad jis yra pigesnis.
Pasak pranešimo, vartotojų pasirinkimas yra labai svarus argumentas tiek pritariančiai, tiek pasipriešinančiai stovyklai. Priešininkai tvirtina, kad GM kultūros sukels didelę taršą, o šalininkai teigia, kad vartotojams būtina turėti pasirinkimą.
Genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolė Lietuvoje
Lietuva, kaip ir visos kitos ES šalys, negali drausti importuoti, parduoti savo rinkoje genetiškai modifikuotus maisto produktus, kurie yra įteisinti ir realizuojami parduotuvėse su kilmės dokumentais ir tinkamai paženklinti.
ES genų inžinerijos būdu sukurtiems maisto produktams yra skiriamas didelis dėmesys. „Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais nei tais, kurie keliami tradiciniam maistui. Tiriama produkto sudėtis, jame esančių alergenų ir toksinų kiekiai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kiti veiksniai. Tyrimai atliekami ir vertinant genetiškai modifikuotų produktų poveikį gamtai, ją supančiai aplinkai. Praeina ne vieni metai, kol ekspertai įsitikina, jog šie produktai nekenkia aplinkai ir yra saugūs žmonėms“- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Vida Jarošienė.
Genetiškai modifikuoto maisto prekybos bei šių produktų žymėjimo taisyklės, kurias nustatė Europos Sąjungos taryba, laikomos vienos iš griežčiausių pasaulyje. Jos reikalauja maisto prekių etiketėse žymėti genetiškai modifikuotas sudedamąsias dalis, jeigu jų yra daugiau nei 0,9 procento.
Genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolė 2006 metais išlieka viena iš aktualiausių ir prioritetinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sričių. Kontrolės tęstinumo tikslas, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai, importuojami iš trečiųjų šalių ir esantys rinkoje, o taip pat naudojami gamyboje gaminant gaminius būtų saugūs, teisingai paženklinti ir atitiktų jiems patvirtintus teisės aktų reikalavimus. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagrindinis rūpestis yra vartotojas ir kad jis būtų teisingai informuotas apie maisto produktų kilmę ir galėtų rinktis maisto produktus, kurie yra genetiškai modifikuoti, arba natūralūs, - teigia V.Jarošienė.
Vykdant kasmetinę rinkos ir importuojamų maisto produktų, kuriuose galėtų būti genetiškai modifikuotų organizmų, kontrolę, per šių metų pirmą pusmetį apskričių, miestų ir rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų maisto produktų inspektoriai atrinko 26 pavadinimų sojų ir kukurūzų maisto produktų mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Iš tirtų mėginių penkiuose mėginiuose buvo nustatyti genetiškai modifikuoti organizmai, tačiau jų kiekiai buvo labai nežymūs, ir neviršijo teisės aktais įteisintos 0,9 procento normos, todėl šių produktųs ženklinti nereikėjo. Buvo ištirti 2 pavadinimų kukurūzų, 6 pavadinimų sojų produktų mėginiai, o taip pat maisto papildai, vaikų maistas, šokolado produktai, į kurių sudėtį įeina sojų produktų komponentai. Minėti produktai buvo įvežti iš Brazilijos, Izraelio, Kinijos, Kanados ir Lenkijos.
VMVT maisto produktų inspektoriai tikrina ne tik žaliavinę produkciją, kaip sojų aliejus, margarinas, kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų ir yra realizuojami Lietuvos Respublikos parduotuvėse, bet ir minėtų produktų atsekamumą. Pavyzdžiui, tikrinama, ar gamybos įmonės, naudodamos gaminių gamyboje žaliavas iš genetiškai modifikuotų organizmų, teisingai ženklina savo pagamintą produktą, t.y. ar informuojamas vartotojas, kad produkto sudėtyje yra komponentų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų. „Jeigu sausainių ar kitų konditerijos ar kulinarijos gaminių gamyboje yra naudojamas aliejus ar margarinas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų produktų, minėtų gaminių sudedamosios dalys turi būti teisingai nurodomos produkto ženklinimo etiketėje“ – aiškino V.Jarošienė.
Šiais metais VMVT maisto inspektoriai nustatė pažeidimų, kai gamybos įmonės kulinarijos ceche buvo gaminamos įvairios salotos, naudojant augalinį aliejų „Huilor“, pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau salotų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.
Patikrinus UAB„Palink“ (Laukininkų g. 19, Klaipėda) nustatyta, kad spurgų kepimui buvo naudojamas augalinis aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau šio produkto ženklinimo etiketėse tai nebuvo nurodoma. Apskričių, miestų ir rajonų VMVT specialistai pažeidėjams taikė administracines nuobaudas.
Viešojo maitinimo, margarino ir majonezo, duonos ir pyrago, miltinių ir kreminių gaminių gamybos įmonės, kurios savo produktų gamyboje naudoja maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų, turi vykdyti šių produktų atsekamumą ir teisingai juos paženklinti.
Kiekviena gamybos įmonė, kuri naudoja žaliavas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų, pagamintų produktų sudėtyje privalo pažymėti ženklinimo etiketėse, kad jų sudėtyje yra komponentų pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų, kad atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus ir būtų pateikiama teisinga informacija vartotojui renkantis maisto produktus.
Vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, jei maistas galutiniam vartotojui siūlomas parduoti nepakuotas arba pakuotas į mažas pakuotes, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažiau negu 10 cm(kvadrate), informacija, kurios reikalaujama šioje straipsnio dalyje, turi būti nuolat ir aiškiai pateikiama maisto vitrinoje ar visai šalia jos arba ant pakavimo medžiagos pakankamai dideliu šriftu, kad būtų galima perskaityti. Kadangi, pagal reglamento reikalavimus, galutinis vartotojas privalo būti informuotas apie genetinę modifikaciją, būtina šią informaciją pateikti valgiaraščiuose.
2006 07 26
VMVT informacija
