Valdžia kaltinama nevykusia alkoholio kontrolės politika

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija (LVSA) tikisi Lietuvos valdžios institucijų bei visų lygių politikų pritarimo dar kartą peržiūrėti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymą, kuris nuo 1995 metų buvo keistas net 22 kartus.

Ketvirtadienį išplatinto pareiškimo autoriai labai susirūpinę dėl besaikio alkoholio vartojimo, alkoholizmo bei jo pasekmių plitimo šalyje ir nori atkreipti valdžios institucijų dėmesį į nepakankamai griežtą alkoholio kontrolės politiką: nesureguliuotą alkoholinių gėrimų prieinamumą (visą parą veikiančią prekybą alkoholiu, netinkamai parinktą kioskų ir kitų prekybos taškų vietą), alkoholio gamybos ir rinkos liberalizavimą; lėšų skyrimą institucijoms, o ne alkoholio prevencijos programoms.

LVSA teigimu, Lietuva dėl besaikio alkoholio vartojimo priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais vienas Lietuvos gyventojas absoliutaus alkoholio suvartojo 10,4 litro. Baltarusijoje šis rodiklis siekia 9,4, Estijoje – 7,7, Latvijoje – 7,5.

„Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta nuolat didinti alkoholinių gėrimų kainas priklausomai nuo pajamų ir kitų prekių augimo. Visuomenės sveikatos priežiūros koncepcijoje, paruoštoje pagal Pasaulio sveikatos organizacijos principus, siūloma apsunkinti gyventojų priėjimą prie alkoholio, tačiau šių nuostatų nesilaikoma. Priešingai, alkoholiu prekiaujama visur, net degalinėse, kioskuose, alkoholio kainos neauga, jis išpilstomas kuo prieinamiau – į 100 gramų talpos indelius. Taip nevykusiai vykdoma alkoholio politika gali smarkai žaloti gyventojų sveikatą, palikti sunkias socialines, ekonomines pasekmes“, – nerimauja LVSA prezidentas Gintautas Kligys.

Pasak pranešimo spaudai, Lietuvoje oficialiai užregistruota 70 tūkst. alkoholizmu sergančių žmonių, tačiau iš tikrųjų jų yra gerokai daugiau. Be to, alkoholizmas kasmet „jaunėja“.

Pernai atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus buvo vartoję 85 proc. šalies gyventojų. 39,2 proc. vyrų – bent vieną kartą per savaitę, tokių moterų buvo 13,2 proc. Labiausiai lietuviai svaiginasi alumi – keletą kartų per savaitę jo gėrė 19,7 proc. apklaustųjų, o stipriuosius gėrimus – 2,8 proc.

Su alkoholizmo plitimu susiję klausimai bus analizuojami lapkričio 30 dieną Kauno visuomenės sveikatos centre vyksiančioje konferencijoje „Alkoholio politika: problemos ir sprendimo būdai“. Joje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, pranešimus skaitys Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Kauno medicinos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų mokslininkai.

Eltos korespondentė  Vereta Rupeikaitė

ELTA