Tyrimas atskleidė, kad vaikai Lietuvoje valgo per mažai žuvies

Spalio mėnesį kompanijos UAB „Unilever Lietuva“ užsakymu Lietuvoje ir Latvijoje agentūra OMD atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad lietuviai vartoja nepakankamai vertingos riebios žuvies, kuri laikoma svarbiausiu nepakeičiamų omega-3 riebiųjų rūgščių bei jos derivatų DHA ir EPA šaltiniu. Be to, šių žuvų suvartojame gerokai mažiau, nei mūsų kaimynai latviai. Naujausios daugelį metų atliekamų mokslinių tyrimų išvados patvirtino, jog žuvų taukuose esančios omega-3 riebiosios rūgštys turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai ir atminčiai.

Apklausa parodė, kad daugiau nei 50 proc. 1-12 metų vaikų Lietuvoje lašišos, skumbrės, upėtakio, silkės ar sardinių nevalgo visai. Suaugusieji šių žuvų taip pat vartoja per mažai – daugiau nei 60 proc. apklaustųjų jų ragauja rečiau nei kartą per savaitę.

„Tokie skaičiai mane nustebino – iš esmės galima sakyti, kad net turėdami visas galimybes sveikai maitintis Baltijos šalių gyventojai žuvį vartoja epizodiškai. Tai gali turėti labai prastų padarinių mūsų sveikatai, nes daugeliu atžvilgiu žuvis labai svarbus produktas, kai kuriomis savybėmis pranokstantis mėsą. Nepaisant to, dešrų, kepsnių, lašinių ir kumpių, kaip pastebiu iš praktikos, vartojame gerokai per daug“, – sakė gydytoja dietologė V. Vilemienė.

Nesočiosios riebiosios rūgštys omega-3, kurių daugiausia yra vertingoje žuvyje, ypač reikalingos vaikams ir paaugliams, kurių smegenys sparčiai auga ir bręsta iki pat pilnametystės. DHA (žuvų taukų sudėtinė dalis) – svarbi sudėtinė žmogaus smegenų riebalų dalis, kurios kituose maisto produktuose visai neaptinkama arba tik labai nedideliais kiekiais – tai nauja, šiuo metu aktyviai plėtojama mokslinių tyrimų sritis.

Pasak dietologės, omega-3 grupei priskiriamos riebiosios rūgštys DHA ir ALA nepakeičiamomis vadinamos todėl, kad žmogui yra būtinos ir privalu jų gauti su maistu, kadangi organizmas pats nepasigamina. ALA arba omega-3 r. r. randama įvairiuose augaluose, ypač linų sėmenų, rapsų, sojų, riešutų aliejuje, tačiau DHA daugiausiai randama tik riebiose žuvyse.

Tyrimas atskleidė ir kitą įdomų faktą – nors žuvų Baltijos šalių gyventojai valgo itin mažai, lietuviai neblogai žino, kokios maistinės medžiagos reikalingiausios smegenims. Beveik 70 proc. apklaustųjų teisingai nurodė, kad žmogaus smegenų veiklai ir vystymuisi būtinos omega-3 grupės riebiosios rūgštys, B grupės vitaminai.

„Toks išprusimas džiugina, tačiau remiantis mitybos specialistų rekomendacijomis, per savaitę riebiųjų žuvų reikėtų valgyti bent 3-4 kartus. Yra atliktas ne vienas tyrimas, liudijantis, kad nepakankamai šių rūgščių gaunančių vaikų atliekamų testų rezultatai prastesni, jie blogiau sutelkia dėmesį, dažniau pasižymi hiperaktyvumu ir kitais elgesio sutrikimais. Omega-3 svarbios ir suaugusiųjų nuotaikai, gebėjimui įgyti ir lavinti naujus įgūdžius, jau nekalbant apie šių medžiagų reikšmę širdies kraujagyslių sistemai“, – dėstė V. Vilemienė.

Tiesiogiai su maistu gaunamas maisto medžiagas organizmas įsisavina geriau nei iš maisto papildų. Žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių žuvies vartoti negali, patariama nepamiršti alternatyvių omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių. Tai produktai, papildyti žuvų taukuose esančiomis ALA ir DHA rūgštimis: kai kurie kiaušinių ir pieno gaminiai, žuvų taukų maisto papildai. Pavyzdžiui, 20 g šiomis rūgštimis papildyto margarino „RAMA Idea!“ suteikia 50 proc. jų rekomenduojamos dienos normos vaikams.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių Latvijos gyventojų tvirtino beveik kasdien valgantys sumuštinius, o jiems užtepti apie 40 proc. apklaustųjų renkasi margariną. Palyginti su jais, lietuviai sumuštinius valgo šiek tiek rečiau, ir juos Lietuvoje labiau mėgstama užtepti sviestu, kuris priimtinas beveik pusei tyrimo dalyvių. Tiesa, vertinančių margariną taip pat nemažai – jį sumuštiniams užtepti mūsų šalyje renkasi apie 30 proc. tyrimo dalyvių.

VRP | Hill & Knowlton informacija