Triploidinės austrės – ant gurmanų stalo (svetur)

Prancūzijos austrių augintojai, norėdami pagerinti austrių skonį ir tiekti klientams jų kiaurus metus, pasitelkia naujausius mokslo ir technologijų išradimus. Bet nauji auginimo būdai baugina vartotojus – juos gąsdina ir menkiausia užuomina apie kokias nors genetines modifikacijas.

Il de Rė salos pakrantėje, vakariniame Prancūzijos krante, tvyro ypatingas kvapas – tai jūros dumblių, sūraus vandens, paukščių ir kitų jūros gyvių kvapas. Iš pradžių jis gali pasirodyti bjaurus, bet po kelių kvėptelėjimų – „užkabina“. Kaip ir austrės, kurios auginamos šioje saloje – interneto svetainėje www.brandchannel.com  rašo Joe Ray'us, maisto ir kelionių žurnalistas.

Praėjusių metų vasarą Prancūzijos austrių pramonė išgyveno nedidelį šoką. Austrės, užaugintos pietvakarių pakrantės mieste Arkašone, buvo kaltinamos dėl kelių žmonių mirties. Nors vėliau nustatyta, kad mirčių priežastis buvo ne moliuskai (spaudai Prancūzijos žemės ūkio ministerija neatskleidė jokių smulkesnių detalių), žala austrių pramonei jau buvo padaryta. Be to, šie įvykiai atkreipė visuomenės dėmesį į senamadišką ir keistą sistemą, kurią austrių augintojai naudoja norėdami įsitikinti, ar austrės tinkamos vartoti: austrės skysčio sušvirkščiama pelei – jei pelė išgyvena, austres leidžiama parduoti.

Prancūzijos austrių augintojai savo reputaciją galėtų pataisyti pirmiausia atsisakę keisto pelių testo, o, antra, naudodami naujausius mokslo ir technologijų išradimus auginamų austrių kokybei bei kiekybei pagerinti.

Vaikų darželis
Įmonė „Grainocean“ drąsiai taiko naujas austrių auginimo technologijas. Čia auginamos vadinamosios triploidinės austrės – jos turi dviejų tėvų ir vienos motinos genus. Pagrindinis triploidų pranašumas – jie nesidaugina. Vadinasi, šios austrės niekada neturės „pieniško“ skonio, kurio nemėgsta daugelis vartotojų ir kurį austrės paprastai įgauna vasarą.

„Pietums valgėte ūkyje užaugintos lašišos ar upėtakio, gėrėte apelsinų sulčių? Tai irgi triploidai“, – sako Ericas Marissalis, įmonės savininkas, paklaustas apie genetines modifikacijas. Jis tikina, kad 20 % Europoje suvartojamų austrių yra būtent triploidinės.

Triploidines austres, priešingai nei paprastus dvigeldžius, galima pardavinėti ištisus metus. Pagrindiniai austrių augintojų klientai – vasaromis Prancūzijos pakrantę užplūstantys turistai.
„Vasarą čia atvyksta milijonai turistų. Būtų kvaila, jei mes neparduotume jiems austrių, – sako p. Marissalis ir džiaugiasi, kad jo vasaros pardavimai pastaruosius 5 metus nuolat auga.
Ponas Marissalis pirmasis pradėjo auginti ir austrių jauniklius, dar vadinamus austrių ikrais. Juos labai sudėtinga išauginti natūraliomis sąlygomis.

Austrės paprasčiausiai „išspjauna“ savo kiaušinėlių debesį, o šie savarankiškai prie ko nors prisitvirtina ir auga. O p. Marissalis užveisia austrių mažylius specialiose dėžėse skylėtais dugnais salos pelkėse. Pumpuodamas per dėžes vandenį, jis iš jų išstumia nedidelę saujelę žvilgančių nugludintų akmenukų. Tačiau iš tiesų tai – austrių jaunikliai, juos p. Marissalis vėliau augina specialiuose narveliuose jūroje, kol jie užauga maždaug 3,81 cm dydžio.

„Šiame „vaikų darželyje“ auga apie 100 mln. austrių. Iš jų „pagaminsime“ apie 5 000 t dvigeldžių“, – aiškina p. Marissalis. Austrių augintojas įsitikinęs, kad jų verslas turi didžiules galimybės augti: juk per metus pasaulyje užauginama 4–5 mln. t austrių, o lašišų – 700 mln. t.

Tobula forma
Tonis Berthelotas, vienas iš maždaug 100 austrių augintojų saloje, mielai perka inkubatoriuje užaugintus austrių jauniklius. Tiesa, jis pažymi, kad jei dauguma austrių augintojų pirktų jauniklius iš to paties „vaikų darželio“, tuomet visų austrių skonis būtų vienodas. Todėl jis austres augina keliose skirtingose salos vietose. Ponas Berthelotas tvirtina, kad šis auginimo būdas leidžia jam keisti savo prekės skonio niuansus ir prisitaikyti prie klientų.

„Prieš kokį dešimtmetį nuolat dirbome su austrėmis iš to paties genetinio fondo, – pasakoja jis ir priduria, kad austrių populiacijos kokybė prastėjo, kai austrių augintojai jas daugino nieko nekeisdami. – Ilgainiui mūsų produktai buvo vis mažiau įdomūs. Supratome, kad svarbiau išlaikyti gerą produkto kokybę ir tik paskui siekti kiekybės.“

Nors p. Berthelotas dar neaugina triploidinių austrių, jis planuoja per kelerius metus jomis pakeisti bent dalį savo produkcijos – tuomet paprastos austrės iš jų perimtų tobulą formą, gryną, ne „pieninį“ skonį ir būtų tinkamos vartoti ilgesnį laiką.

„Koks naujųjų austrių skonis? Visa skonių paletė: pirmiausia – tai jūros vandens gurkšnis, paskui malonus, ilgai išliekantis saldumas. Ekspertai sako jaučiantys lazdyno riešutų ir saldžių jūros dumblių skonį. Nors aš to nejaučiu, bet austrės nuostabios“, – sako Joe Ray'us.

Parengė Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2007 01 05
www.sxc.hu  archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>