Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Skrandžio juostai iššūkį mes piliulė

2007-07-15
Publicējiet savu rakstu

Užsienio spaudos puslapiuose nuo birželio vidurio mirga naujiena: Italijos mokslininkai skelbia sukūrę naują piliulės pavidalo dietinį preparatą, kuris nurytas skrandyje išbrinksta ir virsta skaidriu želatininiu teniso kamuoliuko dydžio dariniu, sukeliančiu sotumo jausmą. Preparato veikimo principas ir poveikis esą panašus kaip garsiojo „skrandžio žiedo“ – reguliuojamosios juostos, ribojančios valgomo maisto kiekį, tik tam pačiam rezultatui pasiekti nebereikia gultis po chirurgo peiliu. Jeigu tyrimai nenuvils, skrandžio juostas esą bus galima atpalaiduoti nuo kitų metų vasaros.

Šios piliulės istorija prasidėjo praėjusį dešimtmetyje ir visai proziškai – viena Švedijos popieriaus gamybos bendrovė užsakė sukurti geriau skystį sugeriantį vidinį sauskelnių sluoksnį, ir šį darbą patikėjo dviem italų mokslininkams. Pirmasis jų prof. Luidžis Ambrozijus (Luigi Ambrosio) šiuo metu dirba Neapolyje, Nacionalinės mokslo tyrimų tarybos Kompozicinių ir biomedicininių medžiagų institute, o antrasis Luidžis Nikolė (Luigi Nicolais) yra dabartinės Italijos vyriausybės ministras be portfelio, atsakingas už inovacijas.
Tyrimo metu mokslininkams atsitiktinai pavyko aptikti nepaprastai gerų sugeriamųjų savybių turintį junginį.

Kaip tik tuo metu prasidėjo ir pirmosios skrandžio perrišimo specialia reguliuojamąja juosta (SAGB) operacijos, po kurių skrandyje lieka mažiau vietos maistui ir dėl to ilgainiui mažėja svoris, tad atradimo autoriams kilo mintis: hidrogelis galėtų atkartoti tą patį poveikį, tik be chirurginio įsikišimo. Be to, toliau tyrinėdami kempinę primenančią medžiagą, mokslininkai nustatė, kad ją galima panaudoti ir kitoms reikmėms: pabrinkusiems audiniams gydyti arba augalų šaknims lėtai drėkinti.

Startas – kitą vasarą
Pavadinimo dar neturinti piliulė yra gaminama iš hidrogelio mišinio, kurio pagrindą sudaro celiuliozė – tokia pati medžiaga, kokia aptinkama augaluose. Hidrogelis laikomas biologiškai suderinamu su žmogaus audiniais, tad jokio šalutinio poveikio sukelti neturėtų. Sausas hidrogelio mišinys yra miltelių pavidalo, tačiau gavęs drėgmės ima pūstis ir, kaip teigiama, gali išbrinkti iki 1000 kartų daugiau nei pats sveria. Vaizdžiau tariant, hidrogelio žirnelis, dydžio sulig sukramtyto popieriaus „kulka“, kokiomis paprastai mokyklose šaudosi ir spjaudosi vaikai, gali išburkti iki litrą skysčio gebančio sugerti kamuolio.

Pasak kūrėjų, 500 mg hidrogelio piliulę reikia nuryti likus pusvalandžiui ar valandai iki valgio ir užgerti ją dviem stiklinėmis vandens. Jai skrandyje išburkus, lieka mažiau vietos maistui, taigi – ir perteklinėms kalorijoms.

„Jausmas toks, tarsi būtum suvalgęs gerą lėkštę makaronų. O jeigu atsisėdi valgyti jausdamasis jau pilnu skrandžiu, galiausiai suvalgai mažiau“, – trumpai drūtai preparato veikimo principą aiškina prof. Ambrozijus, piliulės projekto vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Jis priduria, kad naujoji piliulė bus naudinga ir žarnynui, mat slinks juo tarsi „šluota“ 5–6 val., iki galop natūraliai pasišalins.

„Vienas svarbus investuotojas norėjo pats išmėginti šią piliulę. Kai išgėrė vieną kapsulę 11 val. ryto, o šeštą popiet vis tiek niekaip neįstengė įveikti visos ledų porcijos, liko nepaprastai sužavėtas“, – pasakoja preparato kūrėjas.

Pernai naujosios piliulės poveikis mėnesį buvo tiriamas su 20 žmonių. Šiuo metu Romos
„Policlinico Gemelli“ ligoninėje preparatas bandomas su 90 antsvorio turinčių savanorių: stebima, kiek kilogramų ir per kokį laiką jiems pavyks atsikratyti, ar išryškės koks nors šalutinis poveikis.

Galutinius stebėjimų rezultatus žadama skelbti tik spalį, tačiau prof. Ambrozijui jau pavyko gauti finansavimą piliules gaminsiančiai ir pardavinėsiančiai bendrovei įsteigti. Jei rezultatai nenuvils ir piliulės registravimui neprieštaraus įvairios kontrolės tarnybos, Europos Sąjungos ir JAV vaistinėse ji turėtų pasirodyti kitų metų gegužę. Pasak prof. Ambrozijaus, tokį laiką naujajam produktui į rinką įvesti siūlo firmos rinkodaros specialistai.

Ar saugu ir patikima?
Stebuklus žadančios naujovės gydytojus visada verčia kalbėti atsargiai. Lona Sandon, Amerikos dietologų asociacijos atstovė, sako nemananti, kad mažai piliulei pavyks visiems laikams įveikti didžiulę nutukimo problemą. „Vienintelis ilgalaikis sprendimas – mažinti kalorijų kiekį ir didinti fizinį aktyvumą“, – teigia ji.

Kiti ekspertai – ne tokie kategoriški. Pasak prof. Antonino de Lorenco, Romos Tor Vergatos universiteto mokslininko, tyrinėjančio Viduržemio jūros dietos poveikį sveikatai, nors hidrogelio piliulė veikiausiai nebus ta visas nutukusiųjų bėdas įveiksianti „auksinė kulka“, svorio augimo nebesuvaldantiems žmonėms ji gali tapti dar vienu išsigelbėjimo šiaudu.

„Tačiau išmokyti žmones tinkamai maitintis, kol jiems dar tos piliulės neprireikė – štai kur būtų tikras pasiekimas“, – pabrėžia profesorius.

Profesorius Polas Hatonas (Paul Hatton), Šefildo universiteto Biologinių medžiagų tyrimo grupės vadovas, italų prielaidą, kad burkdamas skrandyje toks darinys mažins alkį, vadina „intuityvia“. „Yra daugybė hidrogelių gamybos būdų, šios medžiagos naudojamos medicinoje ir protezams gaminti. Iš esmės tai atrodo įmanoma, bet turėtų būti atlikta daugybė tyrimų dėl saugumo“, - atkreipia dėmesį autoritetingos mokslo įstaigos atstovas.

Pasak kito britų profesoriaus Deivido Haslemo (David Haslam), vieno iš Nacionalinio nutukimo forumo vadovų, įvairių produktų, sukeliančių sotumo jausmą, rinkoje yra jau seniai ir daug. „Praeityje ši teorija buvo išbandyta ir patikrinta, bet nelabai sėkmingai. Reikėtų atlikti kur kas didesnius tyrimus, nors idėja atrodo ganėtinai įtikima. Tačiau vis tiek reikėtų duoti ir atitinkamų mitybos patarimų, nes misti vien tokiomis tabletėmis negalima“, – teigia ekspertas.
Kol kas neaišku ir tai, kaip vartojantiems tokias piliules žmonėms seksis atsispirti pagundai valgyti kiek akys mato – gali būti, kad už persivalgymą jie bus baudžiami pykinimu ir vėmimu, kaip ir tie, kuriems skrandis perrištas juosta.

„Gyvenantiesiems su SAGB tenka pamiršti valgymą dėl malonumo, kai pavalgius dar norisi paragauti to ir ano – jiems reikia palaukti 3–4 val., kol vėl galės kažką įsidėti į burną – atkreipia dėmesį tokias operacijas atliekantis medicinos mokslų daktaras Gintautas Brimas, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro docentas. – Po operacijos pirmiausia keičiasi mitybos tipas: nebegalima valgyti gretai ir nekramtant, o tai dažnai būdinga nutukusiems žmonėms. Ryjant maistą dideliais gabalais juntamas diskomfortas, ir tai baigiasi išvėmimu. Jei žmogus neserga bulimija, jis supranta, dėl ko taip įvyko, ir sąmoningai atsisako ydingo mitybos tipo.“

O jei atsisakyti per sunku? Skrandžio juostos pats, be chirurgo pagalbos, neatpalaiduosi ir neišimsi, be to, ir pinigai sumokėti nemaži – apie 6300 Lt. Su piliulėmis viskas paprasčiau: norisi prisikirsti maisto iki soties – ir tebūnie, šįkart preparato negersiu, savęs nevaržysiu. Juolab kad tikroji nutukimo priežastis, pasak dr. Brimo, išties glūdi žmogaus smegenyse: „Stebėjimai rodo, kad po kelerių metų nuėmus juostą dažniausiai žmogus vėl nutunka, nes nebėra veiksnių, ribojančių vartojamo maisto kiekį arba medžiagų pasisavinimą.“

Tačiau piliulės „tėvas“ prof. Ambrozijus nepaiso kritikos ir nusiteikęs optimistiškai: „Nutukimas – didžiulė problema. Jeigu padedant šiai piliulei sugebėtume jos mastą sumažinti bent dešimtadaliu, tai būtų nepaprastas laimėjmas.“

Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 07 13
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>