Žinomiausias pasaulyje yra škotiškas viskis. Tuo net neverta abejoti. Už tokią šlovę škotai turėtų padėkoti prancūzams, amerikiečiams ir... phylloxera coccinea. Šis medžių kenkėjas XIX amžiaus pabaigoje „pagadino“ visą vyno rinką. 1880 metais prancūzų vynuogynų plantacijos buvo nusiaubtos phylloxera coccinea, o prancūzai tuo metu buvo pagrindiniai vyno ir konjako gamintojai. Škotai nesnaudė ir dar intensyviau gamino viskį – būtent šis gėrimas išsikovojo didesnę konjako rinkos dalį. Viskis tapo konjako pakaitalu. Amerikiečiai irgi prisidėjo prie škotiško viskio rinkos augimo – kai 1933 metais buvo panaikinta prohibicija, JAV alkoholio rinka merdėjo. Tuo metu į pagalbą atėjo škotai, kurie noriai tenkino didžiulę viskio paklausą JAV ir eksportavo savo gėrimus. Taigi, kaip matome, susiklostė gan palankios istorinės aplinkybės škotiško viskio rinkos vystymuisi.
Kad distiliuotas alkoholis įgytų „škotiško viskio“ pavadinimą, teks gerokai paplušėti. Škotiškam viskiui keliama nemažai reikalavimų. Pirmiausia, jis turi būti pagamintas viskio gamykloje, Škotijoje, iš vandens ir miežių salyklo (galima dėti ir kitų nesmulkintų grūdų). Grūdai, naudojant tik natūralius enzimus, turi būti sutrinti toje pačioje gamykloje. Fermentacijos metu galima dėti nebent mielių. Alkoholio tūrio koncentracija negali viršyti 94,8 %, kad išliktų alkoholio skonio ir kvapo subtilybės, kurias jis įgauna dėl salyklo ir specifinių gamybos technologijų. Taip pat viskis turi būti brandinamas ąžuolo statinėse mažiausiai tris metus, statinės tūris negali viršyti 700 litrų. Viskis turi išlaikyti ir atitikti ingredientų, iš kurių jis buvo pagamintas, gamybos būdo ir brandinimo proceso metu įgytą skonį, spalvą ir kvapą. Negalimi jokie priedai, išskyrus vandenį ir karamelę. Prieš išpilstant viskį į butelius, jį galima praskiesti, tačiau skiesto viskio alkoholio tūrio koncentracija turi siekti mažiausiai 40 % vol. Esant žemesnei alkoholio koncentracijai, viskis praranda kokybę, skonio intensyvumą ir aromatą.
Daugelis šio gėrimo gamintojų ant etikečių žymi tokius pavadinimus: Fine Old, Rare Old, Extra Special, Special Reserve, Finest, kurie nieko konkretaus nesako ir niekuo neįpareigoja. Tai greičiau yra reklaminis triukas, todėl skaitant užrašus ant etikečių vertėtų atkreipti dėmesius į šiuos terminus:
Scotch Whisky – tai distiliuotų alkoholių mišinys, atitinkantis anksčiau išvardintus reikalavimus.
Scotch Malt Whisky – tai visus reikalavimus atitinkantis viskis, gaminamas iš miežių salyklo.
Scotch Grain Whisky – visus reikalavimus atitinkantis viskis, gaminamas iš grūdų.
Blended Scotch Whisky – distiliuotų salyklinių ir grūdinių alkoholių mišinys, atitinkantis visus reikalavimus.
Pure Malt Whisky = Vatted Malt Whisky – distiliuotų salyklinių alkoholių mišinys.
Single Malt Whiskey – salyklinis viskis, pagamintas vienoje gamykloje iš vienos salyklinių grūdų rūšies. Etiketėje pateiktas gamyklos pavadinimas nebūtinai turi sutapti su realios gamyklos pavadinimu – tai tiesiog išpirktas jau nebeveikiančio gamintojo firmos ženklas. Tas pats būdinga ir Single Grain.
Single Grain Whisky – viskis iš grūdų, pagamintas vienoje gamykloje.
Single Cask Malt (Grain) – salyklinis viskis iš grūdų, iš vienos statinės.
Cask Strenght = Natural Strenght – prieš išpilstant į butelius neskiestas viskis (dažniausiai Single Cask).
Wood Finished = Double Matured – šis terminas naudojamas tuomet, kai viskis, dažniausiai salyklinis, kelis mėnesius prieš supilstant į butelius atskiriamas nuo nuosėdų ir perpilamas į kitą statinę.
Non Chill Filtered Whisky – žemoje temperatūroje nefiltruotas viskis. Kartais gamintojai tokiam veiksmui ryžtasi pasitenkindami mažesniu gėrimo skaidrumu, bet išsaugodami pilnesnę gėrimo struktūrą ir turiningesnį aromatą.
Age – taip žymimas jauniausias viskis, naudojamas galutiniam viskiui maišyti.
Pagal kurdesz.pl parengė Elena Germanovič
whiskyclassified.com nuotr.
Meniu.lt informacija