„Šimtas“ taiko į skubančius verslininkus (Kaunas)

Kauno restoranas „Šimtas“ įsikūręs prestižiniame Kauno verslo centre BLC. Restoranas taiko į nuolat skubantį verslo klientą, sutinkantį brangiau mokėti už galimybę užbėgti į prie pat biuro esantį restoraną.

Restoranas „Šimtas“ užėmė vietą, iš kurios ne taip seniai pasitraukė „Da Antonio“ tinklo restoranas. Pastaroji maitinimo įstaiga turėjo gerą vardą Kaune – sakykim, čia gana dažnai buvo galima matyti pietaujant Tanoką Berdą (Tanoka Beard) ir Robertą Peką (Robert Pack), Kauno „Žalgirio“ legionierius. Kad „Šimtas“ ryžosi priimti specifinės vietos ir nišos iššūkį, liudija restorano savininkų drąsą. Nors, kita vertus, interjero naujieji restorano operatoriai nekeitė – taip, matyt, pigiau pasitraukti, jeigu ką...

Restoranas „Šimtas“ yra įsikūręs Kauno A klasės biurų centre BLC, bene prestižiškiausiame tokio pobūdžio miesto objekte. Savaime tai galėtų būti pliusas taikantiems į verslo klientą, minusu gali tapti jo vieta. BLC įsikūręs Vienybės aikštėje, šalia Karo muziejaus. Iki Laisvės alėjos nuo čia – vos pora šimtų metrų, tačiau žmonių srautai šioje miesto dalyje – minimalūs. Tad tikimybė uždirbti iš atsitiktinai užklydusių klientų – beveik nulinė.

Restoranas susiduria ir su visame Kauno centre jaučiama automobilių statymo problema. BLC turi gana erdvią automobilių stovėjimo aikštelę, bet ji uždara. Patekti į ją gali verslo centre veikiančių įmonių klientai, bet tai reikia derinti su BLC administracija, o ir aikštelė perkrauta automobilių. Šalia esančioje V. Putvinskio gatvėje automobilių stovėjimas kainuoja 2 Lt/val. Tai nėra pati brangiausia centre automobilių stovėjimo zona, todėl ne visada lengvai rasite ir vietą. Na, ir įprastinė Kauno centro bėda – mokėti reikia jau prakeiksmu tapusiomis kortelėmis, grynųjų automatai neima. Korteles pardavinėjantį žmogų, pagal Merfio dėsnius, lengviausia rasti tada, kai jis jau yra tapęs baudas renkančiu žmogumi.

Jei skubu – nekonfidencialu
„Šimtas“, būdamas gera vieta skubiam „einamajam“ verslo pokalbiui, konfidencialiam pokalbiui nėra itin tinkamas. Pirmiausia restoraną nuo verslo centro vestibiulio skiria stiklinė siena. Didesnėje restorano salėje galite pasijusti tarsi ant scenos, be to, jus dar puikiai mato ir iš lauko – siena taip pat stiklinė. Tiesa, galite pasislėpti nuo viešumo nerūkantiesiems skirtoje restorano salėje. Bet dideli stalai arti vienas nuo kito, o akustika gera – pokalbiai prie artimiausių 2-3 staliukų girdėti puikiai.

BLC beveik nuolat savo patalpas trumpam išnuomoja įvairių konferencijų rengėjams, rengėjai neretai užsako visą restoraną – jei norite garantijos, geriau pasiskambinkite iš anksto, ar taip nėra. Tokios situacijos tikimybė smarkiai išauga vakarop. Per pietus – kitos rūšies lankytojų antplūdis. Tuo metu „Šimtas“ siūlo gana nebrangius verslo pietus, tad konfidencialumo problemos dar labiau išauga, kaip ir tuo metu, kai čia rengiami žinomų instrumentinės muzikos atlikėjų koncertai. Bet kartais verslo susitikimui reikia būtent to.

Kainos – irgi verslo
Padavėjas prisistato nedelsdamas, maloniai padeda išsirinkti staliuką. Vartome valgiaraštį. „Šimto“ valgiaraštis įvairus – pagrindinių patiekalų čia siūloma arti keturiasdešimties, didelė dalis tenka žuvų patiekalams. Brangiausių pagrindinių patiekalų kainos siekia 40 Lt – čia jau lygiuojamasi į brangiausius ir prestižiškiausius Kauno restoranus, pasižyminčius išskirtiniu interjeru ir virtuve. Tarkim, senamiestyje įsikūrusioje „Medžiotojų užeigoje“, kurioje visai neseniai vaišinta Belgijos karališkoji pora, brangiausių pagrindinių patiekalų kainos maždaug trečdaliu mažesnės.

Bandome žalio tuno salotas po 12 Lt. Tikrai aštrios – apie tai perspėta ir meniu – ir gaivios. Kiek susiginčijame tarpusavyje dėl salotų su kepta jautiena ir ančiuvių padažu, kainuojančių 8 Lt. Nesutariame, ar ančiuvių padažo kvapas gali būti panašus į antro šviežumo jautienos kvapą. Taip pat nesame tikri, ar spalvų spektras jautienos gabalėliuose reiškia, kad mėsa nepakankamai iškepta, ar ji sąmoningai kepta būtent taip.

Pigiausi pagrindiniai patiekalai kainuoja 12 Lt, brangiausias, 40 Lt kainuojantis patiekalas – 300 gramų jautienos didkepsnis, keptas ant grotelių. Renkamės „ekonomiškesnę“ jo versiją – 220 gramų kepsnys kainuoja 30 Lt, lengviau ir piniginei, ir skrandžiui. Iš kelių rūšių siūlomų padažų renkamės avokado ir mėlynojo sūrio padažą ir prašome kepsnį gerai iškepti – padavėjas nepamiršo pasidomėti, ar nesame mėsos su krauju šalininkai. Pašnekovas renkasi keptą ant grotelių tuną su krevečių padažu (37 Lt). Abiem kepsniams sunku ką prikišti, problema mums pasirodė gal tik tai, kad ir prie vieno, ir prie kito patiekiamos iš esmės vien marinuotos daržovės. Patiekalų kaina lyg ir įpareigotų kam daugiau.

Desertams neturime ko prikišti. Ypač 9 Lt kainuojančiam Karališkajam desertui – milžiniška porcija, kurioje visko daug – nuo riešutų iki ledų, vaisių, grietinėlės, amareto ir kitų saldžių gėrybių. Kolega aiškiai nepajėgia įveikti biskvitinio deserto su grietinėle, kainuojančio 7 Lt. Ką gi, laikas tikrinti restorano kokybę pagal Remarką – klasikas teigė, kad iš tiesų gerame restorane padavėjas neturi nutaisyti jokios minos paprašius suvynioti nebaigtą patiekalą. Šituo požiūriu „Šimte“ tvarka.

Daugiau apie restoraną >>


Vytautas Gaižauskas
„Verslo žinios“, 2006 04 07
Meniu.lt archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>