Restoranams, kavinėms bei kitoms viešojo maitinimo įmonėms galioja bendras principas – už saugų maisto ir saugios paslaugos tiekimą atsakingas maisto ir paslaugos tiekėjas. Siekiant įgyvendinti šį principą, įmonės privalo įdiegti savikontrolės sistemą. Kiekviena įmonė savanoriškai pasirenka joms priimtiną savikontrolės sistemos diegimo variantą: RVASVT sistemą ar Geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimą.
Lietuvoje rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (RVASVT) sistema maisto tvarkymo įmonėse pradėta įgyvendinti nuo 1998 metų. Šią sistemą diegti pradėjo tarptautinių maisto tvarkymo įmonių filialai. Jų įdirbis davė akivaizdžios naudos ir palengva mūsų šalies maisto tvarkymo įmonės perėmė šią iniciatyvą.
Geros higienos praktikos taisyklės orientuotos į smulkiųjų ir vidutinių maisto tvarkymo įmonių veiklą, įvertina, analizuoja bei reglamentuoja jų vykdomo verslo bendruosius ir esminius maisto saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų maisto produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų vykdymą.
Kiekvienos smulkios ar vidutinės maisto tvarkymo įmonės savininkas ar vadovas įsakymu turi patvirtinti savo įmonės pasirengimą tvarkyti maistą pagal Geros higienos praktikos taisykles. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo įmonė vykdo kokį nors kitą maisto tvarkymo veiksmą, kuris neaprašytas šiose taisyklės, ta maisto tvarkymo įmonės veikla turi būti aprašyta atskirai bei patvirtinta įmonės vadovo, o vėliau nustatyta tvarka vykdoma kaip Geros higienos praktikos taisyklių priedas.
Geros higienos praktikos taisykles patrauklesnės
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2004 metais patikrino, ar maisto tvarkymo įmonės yra įdiegusios savikontrolės sistemą ir kaip ji veikia. Iš 304 Lietuvoje veikiančių restoranų, tik aštuoniuose savikontrolės sistema dar nebuvo pradėta diegti. Geros higienos praktikos taisyklės įdiegtos arba diegiamos 204 (68 %), RVASVT sistema – 64 (21 %) restoranuose.
Kavinėse, valgyklose ir baruose taip pat dažniausiai diegiamos Geros higienos praktikos taisyklės – 2 373 įmonėse (70 %), RVASVT sistema diegiama – 403 (13 %). Iš 3 381 kavinių, valgyklų ir barų savikontrole nesirūpina 275 įmonės (8 %).
Kaip sako VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė, dažniausiai stambesnės, besirūpinančios maisto saugumu ir klientų pasitenkinimu, įmonės diegia RVASVT sistemą. Ši sistema yra pagrįsta moksliniais tyrinėjimais. Tačiau tik nuoseklus ir kryptingas RVASVT sistemos įgyvendinimas iš tiesų užtikrina saugaus maisto gamybą.
„Apsinuodijimų protrūkių, neišvengia ir įdiegusios RVASVT sistemą įmonės. Tai įrodo, kad įmonės tik konstatuoja sistemos įdiegimą, bet nevykdo sistemos reikalavimų,“ – sako specialistė.
Geros higienos praktikos taisyklės yra supaprastinta savikontrolės sistema. Ji diegiama smulkesnėse įmonėse, jos pildymas nereikalauja daug įgūdžių, ji laisvesnė, liberalesnė. Dėl šios priežasties jas pasirenka daugelis įmonių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
ir „Restoranų verslo“ informacija
