Savaitgalį – „Anykščių vyno“ gimtadienio šventė (Anykščiai)

Paskutinį liepos savaitgalį, 28-30 d., Anykščiuose rengiama bendra Anykščių miesto ir šiais metais 80 metų jubiliejų mininčios bendrovės „Anykščių vynas“ šventė. Bendrovę „Anykščių vynas“ 1926 m. įkūrė Balys Karazija.

Atvykusiems į šventę „Anykščiai - lietuviško vyno sostinė“ jos organizatoriai žada įvairiausių renginių: klasikinės, retro, kantri, populiariosios muzikos ir tautinių kapelijų koncertų, tarptautinį futbolo maratoną, galiūnų ir sumo varžybas, parodas ir t. t. Šventės renginiai vyks miesto centre bei Dainuvos slėnyje.

„Anykščių vyno“ 80-asis gimtadienis bus švenčiamas liepos 29 d. Šventė prasidės iškilmingu atidarymu, jo metu bus pakelta ir pašventinta bendrovės vėliava. Vėliau šventės vedėjai Antanas Sidras iš Troškūnų ir Onytės iš Anykščių pakvies visus apsilankyti ir pasilinksminti Anykščių senamiestyje įrengtoje prieškario dvasia dvelkiančioje „Karazijos užeigoje“. Čia bus galima paragauti sriubos, pyragų ar kepsnių, kuriuos gaminant buvo naudojami „Anykščių
vyno“ gėrimai. Išradingiausieji galės varžytis statinaičių puošimo ar tostų konkurse, linksmiausieji – mokytis šokti likerinį, trauktininį, degtininį, rinkti dainingiausią šventės dalyvį. Bus pagerbtos ir visos „Karazijos užeigoje“ apsilankiusios Onos ir Onutės, aktyviausieji dalyviai – apdovanoti gardžiais prizais.

Smetoninė rinkodara
Penktus metus bendrovės „Anykščių vynas“ rengiamos šventės ištakos siekia įmonės įkūrėjo Balio Karazijos laikus. Garsiausias Lietuvos vyndarys kasmet savo darbuotojams ir jų šeimoms rengdavo gegužines Anykščių šilelyje, kur smagiai grodavo muzika, o susirinkusieji būdavo vaišinami vynu. Balys Karazija į Anykščius atvyko 1926 m. Šis miestas jam patiko. Be to, čia jau buvo apsistojęs jo tėvas Jokūbas. Surinkęs pirmuosius 4 000 Lt verslininkas įsigijo rankinį malūną ir rankinį presą. Gavo valsčiaus valdybos leidimą ir ėmė organizuoti vyno gamybą. Pasitelkęs pagalbon JAV vyno gamybos mokslų „ragavusį“ Alfonsą Puziną – kruopštų ir griežtą technologą – p. Karazija užraugė pirmuosius obuolių vyno litrus. Anykštėnams tai buvo neeilinis įvykis, tad pirmąjį vyną jie išragavo dar nesubrandintą, o netikėtas ir didelis pelnas paskatino p. Karaziją plėsti gamybą.

Karazijos vyną noriai pirkdavo visoje Aukštaitijoje ir net Klaipėdoje. Jei kokiame nors miestelyje vyno nepirkdavo, p. Karazija pasitelkdavo tokią gudrybę: nusamdydavo keletą jaunų vyrų, kurie užeidavo į parduotuves, užeigas ir prašydavo Karazijos vyno. Išgirdę, jog tokio gėrimo nėra, baisiai stebėdavosi ir demonstratyviai išeidavo nieko nepirkę. Pasakojama, jog tai gan neblogai suveikdavę.

Be to, Karazijos vaisvynių dirbtuvė visada buvo atvira lankytojams. Pats šeimininkas nepatingėdavo papasakoti apie vaisvynių gamybos subtilybes. Karazijos vyną pripažino ne tik vartotojai, bet ir tuometiniai ekspertai. Jo gaminamas gėrimas nuolat pelnydavo Kauno žemės ūkio pramonės parodų medalių. Sėkmė paskatino Balį Karaziją pristatyti savo vyną tarptautinėse parodose. 1938 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje Karazijos vynas „Birutė“ pelnė pagrindinį prizą, o dvi vyno rūšys – „Senasis vynas“ ir „Banga“ – aukso medalius. Taigi Balys Karazija tapo pirmuoju plačiai pripažintu Lietuvos vyndariu, o jo gimtinėje paplito romantiškas pasakojimas apie Karazijos vyną geriančią Anglijos karalienę.

Įmonė iki šiol puoselėja autentiškų gėrimų gamybos tradicijas, vienintelė Lietuvoje gamina natūralius vynus. Savo gaminiams, kaip ir prieš daugelį metų, „Anykščių vynas“ naudoja natūralias žaliavas, vaisius bei uogas.

Aldona Žilinskaitė (aldona.zilinskaite@vzinios.lt , tel.: 2526372)
„Verslo žinios“, 2006 07 28
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>